- Mokesčių surinkimas šalyje pastaraisiais metais žymiai pagerėjo. Kaip manote, ar VMI darbas tapo efektyvesnis, ar tiesiog stabiliai auganti šalies ekonomika daro žmones sąmoningesnius ir sąžiningesnius?
- Mokesčių surinkimo dinamiką VMI vertina pagal įvairius rodiklius ir jie liudija, kad biudžeto pilnėjimo tempai yra didesni, nei tai galima būtų paaiškinti tik ekonomikos augimu. Be to, visi skirtingų tyrėjų vykdyti skaičiavimai patvirtina šešėlinės ekonomikos mažėjimo tendenciją.
Mažėjant šešėlinei ekonomikai, mokesčių dalis, patenkanti į biudžetą, didėja.
Visuomenės nuomonė, sąmoningumas yra kertiniai akmenys, efektyviai administruojant mokesčius. Jei VMI manytų, kad užtenka botago, nebūtų turbūt ir mokesčių informacijos centro, ir kone kasmet sukuriamų naujų elektroninių paslaugų. Neabejotinai, nekurtume ir nevykdytume sąmoningumo ugdymo programų, kuriomis ypatingą dėmesį skiriame jaunajai kartai, bandydami nuo mažens įdiegti suvokimą, kad mokesčiai sugrįžta kiekvienam.
Be abejo, biudžeto pajamų didėjimui įtakos turėjo ir VMI veikla. Viena iš kovos su šešėliu priemonių – VMI vykdomas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaitų faktūrų („PSF“) projektas, kurį pradėjus 2015 m. daugiau nei 7 tūkst. šalies PVM mokėtojų, VMI atrinktų rizikos vertinimo pagrindu, kas mėnesį teikė visų gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenis.
Paskaičiavome, kad „PSF“ projekto 2015 m. poveikis biudžetui – beveik 20 mln. eurų. 2016 m. šis projektas buvo tęsiamas ir metų viduryje duomenis VMI teikė jau daugiau kaip 30 tūkst. PVM mokėtojų. Projekto metu VMI atidžiai analizavo mokesčių mokėtojų gaunamų ir išrašomų sąskaitų faktūrų duomenis, vykdė „kryžminį“ sąskaitų sutikrinimą, informuodavo mokesčių mokėtojus apie nustatytus neatitikimus bei vykdė priešpriešinius prekių (paslaugų) tiekėjų ir gavėjų tikrinimus. Vertinant projekto rezultatus, pažymėtina, kad PVM mokėtojai, gavę nurodymus teikti VMI minėtus PVM sąskaitų faktūrų duomenis, per 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. deklaravo 102,1 mln. eurų daugiau PVM, nei per tą patį 2015 m. laikotarpį.
Manome, kad teigiamą rezultatą davė ir Vyriausybės vykdoma kovos su šešėliu programa.
- Jau kuris laikas VMI yra verslo konsultantė, o ne baudžianti institucija. Ar ši praktika pasiteisino?
- Tuo neabejojame, nes didžioji mokesčių dalis į biudžetą yra sumokama, o ne išieškoma, atliekant patikrinimus ir taikant kitas kontrolės priemones. Norėtume pažymėti, kad VMI savo veikloje vadovaujasi požiūriu, kad didžioji dalis mokesčių mokėtojų sąžiningai vykdo savo prievoles ir jiems tereikia suteikti reikalingą pagalbą, informuojant ir konsultuojant apie tinkamą teisės aktų nuostatų taikymą ir įvairių procedūrų vykdymą. O kontrolės veiksmai nukreipiami tik į mokesčių mokėtojus, vengiančius mokėti mokesčius.
Šį principą taiko didžioji dalis pasaulio mokesčių administracijų, nors šiandien vis daugiau valstybių siekia sukurti tokią aplinką – išmaniąsias sistemas – mokėtojams, kad jiems tiesiog neliktų pasirinkimo ir galimybių slėpti mokesčius.
Dar būtina akcentuoti, kad sieksime ne tik deklaruoti konsultavimo ir informavimo pirmenybę, bet ir stengsimės, kad mokesčių mokėtojai suprastų, ką nori pasakyti VMI savo laiškais, priminimais ir kita personalizuota informacija.
- VMI bus įdiegta išmanioji mokesčių administravimo sistema (i.MAS). Ką ji pakeis ir kokių rezultatų tikimasi ateityje?
- Pažymime, kad pirmieji i.MAS elementai – PVM sąskaitų faktūrų posistemė (i.SAF) ir važtaraščių posistemė (i.VAZ) – jau startavo nuo spalio 1 d. Pagrindinis i.MAS tikslas – mažinti administracinę naštą verslui plėtojant elektronines paslaugas. Pavyzdžiui, smulkusis verslas i.SAF ir i.VAZ posistemiuose ras įrankius, skirtus išrašyti PVM sąskaitas faktūras ar el. važtaraščius. Į i.SAF įkeltų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu mokesčių mokėtojų pageidavimu bus formuojamos preliminarios PVM deklaracijos, o posistemio funkcionalumai leis nustatyti neatitikimus su kitos sandorio šalies pateiktais registrų duomenimis, apie tai mokesčių mokėtojai bus informuojami automatiškai (sugeneruojant ataskaitą).
Tuo metu krovinius gabenančioms įmonėms i.VAZ posistemio funkcijos leis atsisakyti popierinių važtaraščių, kadangi numatyta galimybė išsirašyti el. važtaraštį, o pateiktų į i.VAZ važtaraščių duomenys bus prieinami ir kitoms kontroliuojančioms institucijoms, vykdančioms patikras keliuose. Be kita ko, i.VAZ posistemio vartotojai galės vykdyti krovinio pervežimo ir su tuo susijusios krovinio būsenos stebėseną, taip pat bus realizuotas krovinio gavimo patvirtinimas, pervežimų istorija ir jos analizės galimybė. Esant trikdžiams ir negalint prisijungti prie i.VAZ posistemio, mokesčių mokėtojai gali naudotis atsarginėmis procedūromis: a. VAZ tinklalapiu arba informacijos teikimu SMS žinute.
Be jau minėtų privalumų, kuriais naudosis verslo atstovai, tikimasi, jog įdiegta ir plėtojama i.MAS padės mažinti neapskaitomos ekonomikos mastus.
- Viešoje erdvėje lietuvių tolerancija šešėlinei ekonomikai įvardijama kaip didelė. Kaip šią toleranciją būtų galima pakeisti ir sumažinti?
- Priemones, kuriomis galima mažinti šešėlinę ekonomiką, kartu mažinant gyventojų toleranciją jai, galima išskirti į keturias pagrindines grupes.
Pirma – sudarant visuomenei palankesnes sąlygas mokėti mokesčius. Pavyzdžiui, leidžiant gyventojams sumažinti savo mokamus mokesčius už tam tikras paslaugas ar pirkinius. Dabar galima susigrąžinti mokesčius už aukštąjį mokslą, tačiau pasaulyje yra įvairių modelių: kai kuriose šalyse galima pasinaudoti lengvatomis ir susigrąžinti dalį mokesčių už sumokėtas stomatologo paslaugas, kai kur galima susigrąžinti dalį mokesčių už grožio paslaugas, remontą ir panašiai. Žmonės būna suinteresuoti, kad jų sumokėti pinigai būtų apskaityti rizikingame sektoriuje, vyksta tam tikra visuomenės savikontrolė.
Antra – parodant visuomenei, kaip yra panaudojami mokesčiai. Čia galima įvardinti ir efektyvų bei teisingą mokesčių paskirstymą, skaidrumo didinimą, korupcijos mažinimą.
Trečia – taikant griežtesnę kontrolę ir griežtesnes bausmes už mokesčių vengimą.
Ir ketvirta – tinkamai šviečiant visuomenę, didinant jos ekonominį išprusimą bei skatinant sąžiningumą.
VMI įsitikinusi, kad mažinti šešėlį padės ir kuriama Išmanioji mokesčių administravimo sistema (i.MAS).
Tačiau svarbiausiu veiksniu, mažinant šešėlinės ekonomikos apimtis, turėtų tapti visuomenės sąmoningumo augimas bei išaugęs nepakantumas minėtiems reiškiniams.
Dėl visuomenės nuomonių pokyčių, sąmoningumo didinimo atlikta nemažai tyrimų. Aišku, pagrindiniai akcentai aiškūs: viešai komunikuoti sumokamų mokesčių naudą, svarbą, teisingą mokesčių paskirstymą, kad visi žinotų, jog mokesčiai sugrįžta kiekvienam. Ir VMI nuomone, tą turėtų daryti kone visos valstybinės institucijos ir įstaigos.
Antras dalykas – atgrasymas nuo mokesčių nemokėjimo: skolininkų ir mokesčių nemokančių įmonių viešinimas, ką mes jau darome keletą metų, ir kas tikrai pasiteisino.
Trečias dalykas – vaikų auklėjimas, sąmoningumo diegimas nuo pirmųjų dienų. Nauja auganti karta, galiu tvirtai pasakyti, jau kiek kitaip žiūri į mokesčių svarbą, nei karta, gyvenusi sovietų laikais, kai mokesčių nemokėjimas buvo tarsi rezistencijos forma. Žinoma, ir VMI turi prie to prisidėti, nes šiai kartai reikia visiško paprastumo net ir mokant mokesčius. Stengiamės tą daryti, bet kartais ir mums patiems tenka perlaužti mąstymą, kad mūsų paslaugos tiktų jaunajai kartai, kuri turbūt jau neprisimena, kas yra popierinė deklaracija.
VMI įgyvendina 2015–2018 metų mokesčių mokėtojų sąmoningumo ugdymo strategiją, kurioje yra numatytos mokesčių mokėtojų sąmoningumo ugdymo strateginės kryptys, siekiant skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą ir mažinti šešėlinės ekonomikos mąstą. Galutinis strategijos įgyvendinimo produktas − tai ilgą laikotarpį sumažėjęs skiriamų išteklių kiekis, skirtas mokestinių prievolių nevykdymo atvejams spręsti, šiuos išteklius perskirstant esamų ir būsimų mokesčių mokėtojų sąmoningumo ugdymui ir švietimui, ir gausesnės biudžeto pajamos.
- Ar populiarus VMI pasitikėjimo telefonas? Ar piliečių sąmoningumas ir sąžiningumas pranešant apie mokestinius pažeidimus didėja?
- Nuo 2006 m. birželio, kai buvo įsteigtas vieningas VMI pasitikėjimo telefonas 1882, skirtas pranešti apie mokestinius pažeidimus, pagal iš sąmoningų mokesčių mokėtojų gautą informaciją VMI nustatė per 32 mln. eurų nuslėptų mokesčių. Iš viso VMI pasitikėjimo linija sulaukė daugiau nei 30 tūkst. įvairių pranešimų.
VMI pastebi, kad mokesčių mokėtojų nepakantumas daromiems mokestiniams nusižengimams kasmet auga. Paskutinius kelerius metus gautų pranešimų skaičius kasmet viršija 4 tūkst.
Per dešimtmetį pasitikėjimo linija gautų pranešimų daugiausia sulaukiama iš didžiųjų šalies miestų: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Kasmet atsiranda naujų veiklos sričių, kuriose bandomas nuslėpti mokesčius. Viena tokių – prekyba internetu. Gaunama vis daugiau gyventojų pranešimų apie pastebėtus mokestinius pažeidimus elektroninės prekybos versle. Programėle „Pranešk“ daugiausiai pateikiama pranešimų apie viešojo maitinimo įmones, apgyvendinimo paslaugas bei nuomą teikiančius asmenis ir autoservisų veiklą.
Statistika rodo, kad apie mokestinius pažeidimus vienodai praneša tiek vyrai, tiek moterys (po 50 proc.), pusė gyventojų sutinka aktyviai bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi tiriant pažeidimus, o daugiausiai informacijos VMI gauna gegužės– rugpjūčio mėnesiais.
Užsakymo nr.: PT_72609468