Europos Sąjungos bendroji žuvininkystės politika siekia, kad jūrų gyvieji biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, jog žvejojamų rūšių atkurtų ir išlaikytų populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Svarbi priemonė siekiant šio tikslo yra kiekvienais metais nustatomos žvejybos galimybės, t. y. bendri leidžiami sužvejoti kiekiai ir kvotos.
Europos Sąjungos Tarybos posėdyje ES šalių žemės ūkio ministrai turėtų siekti politinio susitarimo dėl reglamento, kuriuo valstybėms narėms nustatomos komerciniu požiūriu svarbiausių Baltijos jūros žuvų išteklių žvejybos galimybės 2017 metams.
Pastaraisiais metais žvejybos Baltijos jūroje sektorius susidūrė su sunkumais, sukeltais blogėjančios menkių išteklių būklės ir mažėjančių žvejybos kvotų. Šis klausimas labai aktualus ne tik Lietuvos žuvininkystės sektoriui, bet ir kitoms Baltijos jūros baseino valstybėms narėms: Švedijai, Suomijai, Estijai, Latvijai, Lenkijai, Vokietijai ir Danijai. Lietuva pasisako už tokį sprendimą dėl žvejybos kvotų 2017 metais, kuris remtųsi išsamiais mokslininkų tyrimais ir nuodugnia socialinių bei ekonominių rodiklių analize.
„Žvejybos kvotos turi būti mažinamos ar didinamos nuosaikiai, nesukeliant rizikos Baltijos jūros žvejybos sektoriui, kuris užtikrina darbo vietas pakrantės regione ir turi gilias tradicijas Lietuvoje. Rytinių menkių ištekliai pamažu atsigauna – Lietuvos žvejybos įmonės šiemet jau panaudojo apie 60 proc. skirtos kvotos, todėl pernelyg didelis menkių žvejybos kvotų mažinimas sukeltų nepageidaujamas ekonomines ir socialines problemas visame regione“, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Reglamento projekte siūlomos tokios Lietuvai aktualios žvejybos galimybės Baltijos jūroje 2017 metams: rytinių ir vakarinių menkių kvota sumažės, centrinės Baltijos jūros dalies strimelių ir šprotų – padidės.
Užsakymo nr.: PT_72494794