Ar pasiteisino tiesioginiai merų rinkimai?

Kas pasikeitė Lietuvoje pradėjus tiesiogiai rinkti miestų ir rajonų merus? Apie tai žiniasklaidai išplatintame interviu diskutuoja Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.

Pernai kovo 1-ąją Lietuvoje pirmą kartą vyko tiesioginiai merų rinkimai. 60-yje savivaldybių dėl mero postų varžėsi 434 kandidatai. Tai įvyko bene po dešimties metų diskusijos. Sakykite, ar, žvelgiant į jūsų praktinį darbą, išties nugalėjo demokratija ir žmonės įgavo daugiau galių?

ARTŪRAS VISOCKAS: Pastarieji savivaldos rinkimai tikrai suteikė daugiau demokratijos. Gyventojai savo balsus galėjo skirti konkretiems kandidatams, kurie, jų nuomone, geriausiai atstovaus rinkėjams. Anksčiau net ir daugiausia balsų sulaukę partijų atstovai, pasibaigus koalicijų dėlionėms, galėjo likti opozicijoje, jau nekalbant apie pretenzijas į mero postą.

NIJOLĖ DIRGINČIENĖ: Tikrai taip. Džiaugiuosi, kad nuo šiol žmonės gali tiesiogiai balsuoti ir rinkti merą, kuriuo pasitiki, kurio idėjomis tiki. Man asmeniškai žmonių palaikymas ir pasitikėjimas buvo labai svarbus ir rimtas įpareigojimas atsakingai tęsti pradėtus darbus. Žmonės įgavo galių patys nuspręsti, kokio vadovo reikia jų miestui, jie sprendžia, ar pasitiki būsimo mero kompetencijomis, ar tiki jo idėjomis ir jau nuveiktais darbais. Kiekvienas balsuojantis žmogus tampa svarbus, svarbi visos miesto savivaldos dalis. O taip ir turi būti, juk žmonės, bendruomenės nariai kuria miestą, daro jį tokį, koks yra.

Ar kai kurios problemos nebuvo išsyk užprogramuotos? Kaip racionaliai ir vieningai tvarkytis, jeigu bendruomenė išrinko merą, priklausantį vienai partijai, o taryboje susidaro kita dauguma?

ARTŪRAS VISOCKAS: Sistema, kai gyventojai tiesiogiai renka savivaldybių merus, dar nėra tobula. Taip, yra realių grėsmių, kad nauji merai gali likti tarybų mažumoje. Darbas tokioje situacijoje vargu ar gali būti produktyvus. Manau, kad, įvertinę gyventojų pasitikėjimą, savivaldybių vadovai turėtų išnaudoti visas galimas priemones valdančiajai daugumai suformuoti.

Po rinkimų panaši padėtis klostėsi ir Šiaulių miesto savivaldybės taryboje. Kviesdami koalicijos partnerius siekėme, kad kartu dirbtų žmonės, norintys kurti modernią visuomenę ir nebijantys teigiamų permainų. Teko įveikti daug priešpriešų, tačiau šiandien Šiaulių miesto savivaldybės taryba dirba sklandžiai ir kryptingai. Atsakingai parengti ir tikrai reikalingi miestui sprendimai dažnai sulaukia didžiosios Tarybos narių dalies palaikymo.

NIJOLĖ DIRGINČIENĖ: Manau, kad tai didžiulė problema. Kadangi merą renka įvairių partijų žmonės, dirbdamas ir spręsdamas miesto, savivaldos klausimus, meras turi mokėti komunikuoti, dirbti komandoje, rasti kompromisus su kitų partijų atstovais.

Ar Jums neatrodo, kad tiesioginiai mero rinkimai gerokai sumažino partijų vaidmenį? Juk puikiai dirba ir žmonių pasitikėjimą yra įgiję jokioms partijos nepriklausantys miestų vadovai.

ARTŪRAS VISOCKAS: Savivaldos lygmenyje partijų vaidmuo pastebimai sumažėjo. Tačiau aš – ne už silpnas partijas, atvirkščiai, manau, kad valstybės ir savivaldybių valdyme turėtų dalyvauti stiprios, modernios, nuo įtartinų sąsajų atsiribojusios, savo politikos principus išsigryninusios partijos.

NIJOLĖ DIRGINČIENĖ: Šiek tiek sumažino, bet manau, kad partijų vaidmuo vis dar tebėra svarbus. Juk būtent partijų lyderiai yra sudaromų partijų sąrašų vedliai, turi seniai suformuotas komandas, dažniausiai ir didžiulę patirtį.

Rietenos, įvairūs skandalai partijų viduje ir nesveika konkurencija išorėje formuoja kritinį požiūrį į pačias partijas, skatina rinkėjus nepasitikėti, sukelia abejonių. Tada pradedama galvoti, gal nepartiniai bus kitokie – geresni? Tačiau jie privalo burtis, turėti komandas, pasivadina judėjimais ir kt. Tai koks tada skirtumas tarp partijų ir judėjimų?

Sociologiniai tyrimai rodo, kad po kelis procentus kasmet auga gyventojų pasitikėjimas savivalda. Ar Jūs tai jaučiate savo „valdose“?

ARTŪRAS VISOCKAS: Natūralu, kad rinkėjai labiau pasitiki žmonėmis, kuriuos patys tiesiogiai išsirinko. Savivaldoje taip pat daugėja šiuolaikiškų paslaugų administravimo sprendimų, gyventojai daugiau jiems rūpimų problemų gali per trumpą laiką išspręsti elektroninėje erdvėje. Šie ir kiti savivaldos žingsniai artina valdžią prie žmonių ir kartu didina gyventojų pasitikėjimą.

NIJOLĖ DIRGINČIENĖ: Gyventojų pasitikėjimas tikrai auga. Vis daugiau gyventojų įsitraukia, žmonės darosi vis aktyvesni, kartu su savivaldos atstovais sprendžia aktualius klausimus, dalyvauja projektų aptarimuose, reiškia savo nuomonę miestui aktualiais klausimais. Gyventojai nori patys nuspręsti, ko jų miestui labiausiai reikia.

Žinome, kad Vakarų Europoje savivalda labai kotiruojama – juk tai pačių išrinkta valdžia. Ar pas mus pasitikėjimą lydi kontrolė, ar jos pakanka?

ARTŪRAS VISOCKAS: Džiaugiuosi, kad savivaldybės veiklai ir sprendimams gyventojai nėra abejingi. Žmonės vis aktyviau įsitraukia į savivaldybėje vykstančius procesus, dėmesio, o kartu ir kontrolės, atrodo, netrūksta. Savivalda ir šiuo metu turi nemažai galimybių, kuriomis pasinaudoję gyventojai gali teikti pasiūlymus, inicijuoti projektus, daryti įtaką sprendimams. Linkiu tas galimybes racionaliai išnaudoti.

NIJOLĖ DIRGINČIENĖ: Būtina būti sąžiningiems, labai atsakingiems, nežarstyti tuščių pažadų, nemeluoti, tik tada galima pelnyti žmonių pasitikėjimą. Manau, tuomet ir bet kokia kontrolė tik skatins nedaryti klaidų ir dirbti profesionaliai.

Darbas yra stebimas nuolatos. Esame savivaldos atstovai, tiesiogiai išrinkti žmonių, todėl natūralu, kad rinkėjai, kurie pasitikėjo ir rinko, stebi, analizuoja tavo darbą, laukia gerų rezultatų ir tikisi, kad bus pateisinti jų lūkesčiai. O valdžios atstovų, merų pareiga ir yra pateisinti žmonių, bendruomenės, rinkėjų pasitikėjimą, lūkesčius ir vykdyti savo įsipareigojimus, daryti reikalingus bei matomus darbus.

Vyriausybės kanceliarija, įgyvendindama projektą „Atviros Vyriausybės iniciatyvos“, siekia padidinti Vyriausybės veiklos atvirumą visuomenei, informuoti visuomenę apie dalyvavimo viešojo valdymo procesuose galimybes, viešojo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų partnerystę. Šiuo metu vykdomas apklausas galite rasti portale „E. pilietis“.