- Vienas iš šios Vyriausybės svarbiausių veiklos prioritetų – energinio efektyvumo didinimas. Patvirtinus atitinkamą programą, iš mirties taško pajudėjo daugiabučių namų renovacija. Kas, Jūsų manymu, daugiausia turėjo įtakos tokiems sėkmingiems daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) žingsniams?
- Padėką pirmiausia norėčiau išsakyti Aplinkos ministerijai, kuri supaprastino įvairias procedūras, sugebėjo suprantamai išaiškinti visą procesą butų savininkams, norintiems renovuoti daugiabučius, ir, žinoma, už nuolatinį darbą – savivaldybėms. Šis renovacijos garvežys sėkmingai pajudėjo, ir didžioji nuopelnų dalis priklauso savivaldybėms, kurios šio darbo ėmėsi aktyviai – paskyrė administratorius, kurie susitikinėjo su žmonėmis, juos įtikinėjo, skatino. Aišku, buvo numatyta keletas motyvacinių priemonių – galimybė nemokamai parengti investicinius planus ir kt.
- Sutikite, kad žmonės, ypač vyresnio amžiaus, gana atsargiai žiūri į visokias naujoves, vengia finansinių įsipareigojimų. Kaip pavyksta įtikinti skeptikus, kad renovuotame name bus ir šilčiau, ir sąskaita mažesnė?
Svarbiausia įtikinti pirmuosius, ir kai pirmieji daugiabučiai po ilgo įkalbinėjimo sutinka, tada jau renovacijos „liga“ tampa užkrečiama: kaimynas su kaimynu iš gretimo namo pasišneka apie realias šildymo sąskaitas. Tada tokia agitacija tampa kaimyniška: ne valdžia žmogui, o kaimynas – kaimynui. Taip prasideda renovacijos protrūkis.
- Gerbiamasis mere, išduokite, koks tas sėkmės kelias. Ko reikia, kad renovacijos darbai prasidėtų ir vyktų sėkmingai? Kas lemia – suburta namo bendrija, jos narių vienybė, savivaldybės vadovų aktyvumas?
- Visi Jūsų išvardyti komponentai – teisingi. Svarbiausia yra namo butų savininkų vienybė – konkretus noras vykdyti renovaciją. Jei noras yra, tada puiku. Puiku, jei yra namo atstovų, kurie nori ne tik stebėti, kaip vyksta renovacija, bet ir aktyviai spręsti įvairius su renovacija susijusius klausimus, apimančius visą procesą – nuo investicinio projekto parengimo, vėliau – paties techninio projekto aptarimo iki jo įgyvendinimo stebėsenos.
Jeigu žmonės aktyviai dalyvauja visuose procesuose, jie dažniausiai tampa atsakingesni, reiklesni. Jeigu pasirenka būti tik stebėtojai, tai nėra labai teisinga, nes renovacijai jau įvykus žmonės turi nuoskaudų, pretenzijų savivaldybės administratoriui, rangovui. Tad daug geriau, kai bendrija nenusišalina, kai vyksta procesas, ne laukia rezultato, o veikia išvien su užsakovu, rangovu. Tada renovacijos sėkmė tikrai tikėtina.
- Ar galima daryti išvadą, kad renovacijos procesas šiek tiek suaktyvino mūsų visuomeniškumą, galbūt net pilietiškumą, atsirado bendras interesas kartu siekti tikslų? Gal žvelgdami nuo savo namų slenksčio piliečiai galvoja ir apie tai, kaip renovuoti visuomeninės ir kultūrinės paskirties pastatus, kurti sportui ir rekreacijai pritaikytas erdves, įsitraukti į savo gyvenamosios vietovės gražinimo veiklas?
Aš net neabejoju, kad taip susipažįsta kaimynai, kurie gal anksčiau net nesisveikindavo susitikę. O dabar priversti susipažinti ir spręsti bendrą užduotį. Vėliau po tokios priverstinės socializacijos atsiranda noras tvarkyti aplinką (automobilių statymas, vaikų žaidimų aikštelės, suoliukai). Žmonės pasidaro reiklesni savo valdžiai ir savo daugiabučio administratoriui, kyla noras kooperuotis, veikti. Žodžiu, renovacija turi teigiamą šalutinį poveikį.
- Renovacijos tempas išties stebina. Juk nuo 2005 iki 2013 metų – per septynerius metus - Lietuvoje atnaujinta tik daugiau kaip 400 daugiabučių. Per pastaruosius trejus su puse metų, pritaikius naują finansinį modelį, renovuota beveik tris kartus daugiau – per 1 100 daugiabučių. 2016-ųjų pabaigoje planuojama užbaigti daugiau kaip 1 600 projektų, iš jų 80 procentų įgyvendinama pagal šios Vyriausybės parengtą programą. Klausimas paprastas – ar pakanka darbo jėgos?
- Tempas išties didžiulis, ir tą turbūt pripažintų visos savivaldybės. Džiaugiuosi, kad Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė padarė didžiulį šuolį į priekį. Yra skeptikų, kurie aiškina, kad reikėjo daryti kažką kitaip, gal griauti senuosius daugiabučius ir statyti naujus. Visa tai vertinu kaip nereikšmingus plepalus tų, kurie niekaip negali susitaikyti, kad įvyko esminis lūžis renovacijos procese. Tad, matyt, skeptikai visada ras temų papriekaištauti.
Faktas tas, kad, drastiškai spartėjant renovacijai, atsirado problemų dėl statybininkų. Mūsų mieste daugiabučius renovavo ir ukrainiečiai, ir lenkai. Būta nemažai problemų dėl darbų kokybės: kai statybininkų mažėja, atsiranda įvairių vienadienių „firmelių“, kurios bando kurti verslą. Tokios pastangos bergždžios, ir vėliau tenka aiškintis, kas kaltas, kad darbai vėluoja, kad nepadaryti ar pan.
Rinka ir specialistai negalėjo taip staigiai persiorientuoti, nes niekas nesitikėjo tokio renovacijos proveržio, todėl darbo jėgos išties pritrūksta, bet tikiuosi, kad tas trūkumas – laikinas.
- Ar jau galima kalbėti apie atnaujintuose butuose gyvenančių žmonių nuotaikas, palyginti su prieš tai buvusia situacija? Ar tapo gyventojai džiugesni ir laimingesni?
- Taip, žmonės kur kas labiau patenkinti. Jie galutinai įsitikino, kad renovacija yra reikalinga. Pakartosiu tai, ką jau minėjau: renovacija tikrai sukūrė labai teigiamą šalutinį poveikį. Pirmiausia – šalies ekonomikai (naujos darbo vietos, sumažėjusi socialinė įtampa), antra – rajonui (pilietiškumas, visuomeniškumas, didesnis pasitenkinimas savo būstu ir aplinka, kurioje gyveni). Tai tikrai teigiami ir labai laukiami renovacijos proceso rezultatai.
Vyriausybės kanceliarija, įgyvendindama projektą „Atviros Vyriausybės iniciatyvos“, kviečia piliečius dalyvauti portale „E. pilietis“ vykdomoje apklausoje Jūsų nuomonės apie daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.
Užsakymo nr.: PT_72342074