- Daug kalbama apie tolygią valstybės raidą, socialinės atskirties mažinimą. Kokios turėtų būti pagrindinės regioninės politikos gairės?

- Diskusija apie regionų plėtrą yra vienas pagrindinių mūsų tikslų šiuo metu. Džiaugiamės, kad ši tema pradeda rūpėti ne tik savivaldybėms – apie regionus neseniai labai įdomiai diskutavome su pasaulio lietuvių jaunimu, apie tai kalbėsime su verslininkais netrukus vyksiančiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume.

Esame įsitikinę, kad stiprūs regionai yra vienas iš esminių būdų spręsti ekonomines ir socialines problemas valstybėje. Regionų plėtros vizija turėtų būti kuriama valstybės mastu ir laikoma ne tik Vidaus reikalų ministerijos, bet ir visos Vyriausybės, visų ministerijų prioritetu.

Tik skirtingų sričių institucijos dirbdamos kartu, sujungdamos Europos Sąjungos ir kitas investicijas, gali sukurti tolygų Lietuvos regionų žemėlapį. Tokį, kuriame būtų apibrėžta kiekvieno regiono specifika, – ar ta konkreti teritorija yra labiau pramoninė, ar turistinė, gal čia pabrėžiama socialinių paslaugų pagyvenusiems žmonėms infrastruktūra, o gal akademinio pasaulio ir inovatyvių verslo bendrovių bendradarbiavimas.

Toks pozicionavimas galėtų ne tik pritraukti investuotojus, bet ir patiems gyventojams padėtų atrasti savo nišą ir galimybes darbo rinkoje.

Žinoma, ir viešosios paslaugos gyventojams turi būti vienodai prieinamos visose savivaldybėse, nes tam, kad žmogus pasiliktų dirbti konkrečioje vietoje, jis turi turėti, kur nuvesti vaikus į darželį ar mokyklą tvarkingais šaligatviais, saugiomis apšviestomis gatvėmis, o prireikus laiku gauti kokybiškas socialines ar sveikatos paslaugas.

- Bendruomeniškumas, pilietiškumas neretai dar sunkokai skinasi kelią į mūsų gyvenimą. Ar jau galime Lietuvoje drąsiai kalbėti apie iniciatyvų branduolius miestuose ir miesteliuose – ar Jums pavyktų apibrėžti bendruomenių aktyvumo kriterijus?

- Norėčiau vis dėlto akcentuoti pažangą – bendruomeninis judėjimas savivaldybėse įgauna pagreitį. Nepamirškime, kad 2000 metais Lietuvoje buvo tik 10, o 2004 metais – jau 800 bendruomenių. Šiuo metu šalyje yra įsikūrusios ir veikia apie 1 800 miestų ir kaimų bendruomenių.

Antra vertus, Pilietinės visuomenės institutas nurodo, kad pilietinės galios indeksas 2015 metais Lietuvoje buvo tik 33,4 balo iš 100 galimų. Tai rodo, kad bendruomeniškumą ir pilietiškumą mūsų šalyje dar turime stiprinti.

- Nuo ko tai priklauso?

- Bendruomeniškumas – tai piliečių ir valdžios santykiai, žmonių solidarumas, bendrumo jausmas. Tai - vertybė, kuri įtvirtinama ne dokumentais, o realiais veiksmais, tai yra valdžios ir piliečių bendru darbu.

Mokslininkai nustato įvairius bendruomeniškumo indeksus ir kriterijus. Mes, savivaldybininkai, bendruomenių aktyvumą ir jų veiklos rezultatus vertiname matydami gražiai tvarkomas vietoves, nuolat gerinamą rajonų ir kaimų infrastruktūrą, augančius vietos verslus. O labiausiai – aktyvius žmones, kurie buriasi į bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, ir savo iniciatyva bei darbais ne tik daro įtaką vietos politikų sprendimams, bet ir prisideda gerinant vietos žmonių gyvenimą.

- Kaip savivaldybės vertina savo bendruomenes?

- Kadangi savivaldybių funkcija yra teikti kokybiškas viešąsias paslaugas, bendruomenės joms labai reikalingos ir svarbios. Savivaldybės ne tik skatina bendruomenių iniciatyvas ir remia jas finansiškai, bet vis dažniau patiki joms partnerio vaidmenį.
Roma Žakaitienė

2015 metais savivaldybių atsakomybei buvo perduotas pašalpų mokėjimas. Per kelerius metus savivaldybėms pavyko išgryninti pašalpų gavėjus: nustatyti tuos, kurių pajamos tikrai mažos, ir tuos, kurie piktnaudžiauja valstybės pagalba turėdami nelegalų darbą, papildomų pajamų ar pateikdami neteisingą šeimos sudėtį.

Šio sudėtingo darbo savivaldybės be aktyvios bendruomenių pagalbos nebūtų galėjusios atlikti. Kiekvieno rajono savivaldybėje ir seniūnijose buvo sudarytos socialinės paramos teikimo komisijos. Jose, be savivaldybių darbuotojų, dirbo ir bendruomenių atstovai, gerai pažįstantys vietos žmones ir žinantys jų bėdas. Būtent jų padedamos savivaldybės dažniausiai ir gauna signalus apie tuos, kurie slepia realias pajamas. Tikrai puiku matyti vis didėjantį žmonių pilietiškumą, socialinio teisingumo siekį ir nenorą taikstytis su apgaudinėjimu.

Ne mažiau svarbu, kad bendruomenės nariai padeda nustatyti tuos žmones, kurie sąžiningai dirbdami ir augindami vaikus vos suduria galą su galu, nes jų pajamos viršija įstatymo nustatytą ribą gauti pašalpas. Tokiems žmonėms socialinė pagalba suteikiama išimties tvarka.

Bendruomenės tampa savivaldybių partnerėmis teikiant ir kitas socialines paslaugas. Pavyzdžiui, padedami savivaldybių bendruomenės nariai dirba su rizikos šeimomis, pagyvenusiais žmonėmis, įvairių priklausomybių turinčiais asmenimis, atidaro dienos centrus, organizuoja vaikams stovyklas ir įvairius renginius.

Su savivaldybėmis ypač aktyviai dirba neįgaliesiems atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos. Jos teikia įvairias reabilitacijos paslaugas, organizuoja užimtumą, vykdo aplinkos pritaikymo programas ir kitaip padeda savivaldybėms patenkinti neįgaliųjų reikmes.

Pastaraisiais metais vis daugiau bendruomenių imasi socialinio verslo – kuria darbo vietas ir gauna savarankiškų pajamų.

Labai džiugu stebėti, kad mūsų šalyje žmonės jau suvokia, kad atėjo laikas ne tik imti, bet ir duoti, ir kad padėdamas savo valstybei rūpintis kitais, tu kuri geresnę, saugesnę ir laimingesnę aplinką sau ir savo šeimai.

Vyriausybės kanceliarija, įgyvendindama projektą „Atviros Vyriausybės iniciatyvos“, siekia padidinti Vyriausybės veiklos atvirumą visuomenei, informuoti visuomenę apie dalyvavimo viešojo valdymo procesuose galimybes, viešojo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų partnerytę. Šiuo metu vykdomas apklausas galite rasti portale „E. pilietis“.

Užsakymo nr.: PT_72307898