Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pasirašė Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos antrojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonės „Produktyvios investicijos į akvakultūrą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančioji energija“ įgyvendinimo taisykles. Paramos paraiškos priimamos nuo š. m. gegužės 16 iki liepos 22 d. Šiam paraiškų priėmimui skiriama 1 mln. Eur.

Priemonės konkretus tikslas – vandens biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas ir su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas, taip pat efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimas.

„Labai svarbu, kad pagal šią priemonę remiamos investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir į akvakultūros įmonių pertvarkymo skatinimą, kad būtų naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai“, – pažymėjo žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė.

Paramos paraiškas gali teikti labai maža, maža, vidutinė arba didelė akvakultūros įmonė. Įmonė turi būti užregistruota ir turėti galiojantį veterinarinio patvirtinimo numerį, leidžiantį vykdyti akvakultūros veiklą.

Lėšos šiai priemonei įgyvendinti skiriamos iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (75 proc. bendrojo finansavimo) ir bendrojo finansavimo lėšų, numatytų valstybės biudžete (25 proc. bendrojo finansavimo). Didžiausia galima paramos projektui suma yra 75 000 eurų.

Projektams įgyvendinti gali būti suteikiama parama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Įmonių, kurios nepatenka į MVĮ sąvoką, įgyvendinamai veiklai gali būti suteikiama iki 30 proc. paramos nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Likusios projekto tinkamų išlaidų dalies bei visų netinkamų projekto išlaidų finansavimą turi užtikrinti paramos gavėjas. Projekto įgyvendinimo laikotarpis negali viršyti 24 mėnesių nuo paramos sutarties pasirašymo.