Nepaisant visų pastangų, pasaulinė pieno krizė bei besitęsiantis Rusijos embargo poveikis ir toliau daro neigiamą įtaką pieno sektoriui. Europos Komisija kartu su pirmininkaujančia valstybe pasiūlė priemonių paketą, orientuotą į ilgalaikę perspektyvą. Pasiūlyta padidinti leidžiamos valstybės pagalbos ribas – valstybė turėtų pati susidėlioti savo pagalbos schemą ir ją notifikuoti EK. Taip pat leista dvigubai padidinti intervencijai fiksuota kaina superkamų pieno produktų kiekius. EK pažadėjo intensyvinti diplomatinius veiksmus skatinant žemės ūkio produktų pardavimus ir rinkų atvėrimo kampanijas.
„Europos Komisija žengė pirmą, bet labai mažą žingsnį į problemų sprendimą, tačiau jis mūsų netenkina, nes sprendžia ilgalaikes, o ne esmines trumpalaikes problemas tų šalių, kurios labiausiai nukentėjo. Mes pasigedome Lietuvai svarbiausio elemento – papildomos išskirtinės ES paramos pieno gamintojams. Šiandien labai svarbu kuo skubiau ieškoti galimybių papildomai paremti iš ES biudžeto pieno gamintojus, kurie balansuoja ties bankroto riba“, – Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje kalbėjo ministrė.
Pasak ministrės, jeigu mes lauksime ir dabar šiam sektoriui nepadėsime, nebebus ką ir gelbėti ateityje. „Niekaip negaliu sutikti, kad tik birželio mėnesį, kaip siūlo pirmininkaujanti šalis, grįšime prie rinkos klausimo. EK ir pirmininkaujančios valstybės siūlymais nepatenkinti daugelio šalių ministrai, todėl bus bandoma sušaukti neeilinę sesiją jau balandį. Turime tai nuolat laikyti savo darbotvarkėje, kol nesibaigs krizė“, – ragino ministrė.
„Žemės ūkio ministerijos kvietimu po kelių savaičių į Lietuvą atvyksta pats žemės ūkio komisaras Filas Hoganas ir parama mūsų pieno ūkiams bus pagrindinė diskusijų ir derybų tema“, – sakė žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė.
