Ilgametę kalakutų auginimo patirtį turintis Vladislovas Tamošiūnas perspėja, kad kalakutus labai svarbu auginti atskirai. Verslininko Ginto Cimakausko teigimu, norint, kad kalakutas užaugtų sveikas, reikia žinoti, ar jo tėvynainiai neturėjo ligų.
V. Tamošiūnas užaugina kalakutus, o vėliau juos parduoda. Ūkininkas norėtų plėsti savo veiklą, tačiau kyla rizika dėl didelės konkurencijos: „Esu 70 metų ūkininkas ir turiu gilią kalakutų auginimo patirtį. Kalakutais susidomėjau ir pradėjau jų auginimą Lietuvoje pats pirmasis. Tai buvo prieš 20 metų. Kasmet po 10 000 kalakutų išparduodu ūkininkams ir žmonėms iš visos Lietuvos. Norėčiau turėti skerdyklą ir auginti kalakutus mėsai, tačiau stipri konkurencija rinkoje kol kas to neleidžia padaryti. Labai plėtoti šio verslo nenoriu ir dėl amžiaus. Jeigu būčiau 40-ies, tai imčiausi visko ir manęs niekas nesustabdytų.“
Pasak ūkininko, kalakutams pašarai turi būti ekologiški. Jis pataria juos užsiauginti.
„Norint kalakutus užsiauginti be nuostolių reikia žinoti, kad šie gyvūnai be galo jautrūs aplinkos sąlygoms. Pašarus svarbiausia auginti pačiam, nusipirkęs iš kitų ūkininkų visuomet gailėdavausi, nes po to rasdavau kai kuriuos kalakutus susirgusius arba negyvus. Kai pradėjau auginti pats, sėkmė pradėjo lydėti“, – sakė V. Tamošiūnas.
Anot verslininko, kalakutus būtina auginti atskirai nuo kitų paukščių, kitaip jie lengvai užsikrės.
„Daug ūkininkų daro didelę klaidą – laiko kalakutus dar su kitais paukščiais. Broileriai, vištos - ligų nešiotojai. Jeigu prie jų gyvena kalakutai, jie anksčiau ar vėliau susirgs, o po to pagydyti praktiškai neįmanoma“, – kalbėjo ūkininkas
Pasak V. Tamošiūno, norint apsieiti be kalakutų vakcinavimų, reikalinga daug didesnė paukščių priežiūra.
„Kalakutus reiktų vakcinuoti, tačiau smulkiam ūkininkui įsigyti vakcinų labai sunku, jos paprastai parduodamos dideliais kiekiais. Aš praktiškai auginu be vakcinų, tačiau kalakutams sudarau labai geras sąlygas. Šiems paukščiams labai svarbi gera ventiliacija, patalpų dezinfekavimas. Mūrinėse patalpose mes išdeginame sienas su litavimo lempomis, naudojame napalmą. Bakterijos, virusai, visokios blusos, kurių gyvūnuose gausu, paprasčiausiai išdega. Stropiai prižiūrint nei vienas gyvūnas nenugaišta ir nesuserga“, – sakė kalakutų augintojas.
Anot ūkininko, užsiimant tokia veikla svarbu atrasti tinkamą vietą paukščių apgyvendinimui ir nusiteikti pakankamai nuožmiai konkurencijai: „Pradedančiajam verslininkui visų pirma patarčiau įsigyti tinkamas patalpas, paremontuoti, kad skersvėjo nebūtų. Taip pat reikia turėti pašarų sandėlį. Ir svarbiausia - gebėti konkuruoti su lenkais. Visos Lietuvos turgavietės užpildytos lenkų produkcija. Jie paukštieną augina stambiuose kompleksuose. Be chemijos neapsieinama nė vieno žingsnio, kalakutai ten užauga greičiau, dėl to jų kaina mažesnė.“
G. Cimakauskas su žmona Rūta kalakutų auginimo verslu pradėjo užsiimti prieš 18 metų. Dabar ūkyje dirba 30 žmonių. Pasak G. Cimakausko, šiuo metu Lietuvos rinka perpildyta, kalakutų auginama daugiau negu suvartojama. Ūkininkas pabrėžia, kad svarbios ne vien auginimo sąlygos bet ir paukščio genetika.
„Šie paukščiai yra gana lepūs, jų auginimas reikalauja temperatūros reguliavimo, tinkamo maitinimo. Yra labai daug kriterijų, kurie reikalingi, kad paukštis paimtų gerą „startą“ ir augtų su mažesnėmis problemomis. Gaminamės pašarus, į kuriuos įeina baltymai, grūdai, aliejus. Tai pašaras, kurį galėtų suvalgyti žmogus, ir jam nieko neatsitiktų. Ar paukštis nesusirgs, priklauso nuo jo tėvynainių ir nuo to, kaip jis auginamas“, – sakė G. Cimakauskas.
Pasak verslininko, dabar yra pakankamai palankus metas kalakutų produkciją parduoti į kitas Europos šalis: „Kalakutų galima prisiauginti daug, tačiau auginimo procesą suvaldyti sunku. Didesnę dalį produkcijos eksportuojame į užsienį, bendradarbiaujame su lenkais, iš jų perkame paukščiukus ir pašarus. Paskutiniais metais poreikis yra stabilus, kainos nusistovėjusios, manau, kad šiuo metu Europoje atsirado vietos visiems kalakutų augintojams. Tačiau auginant kalakutus sunku apsieiti be Europos struktūrinių fondų. Perkant techniką, statant modernų cechą, daržinę, rekonstruojant fermas labai padėjo Europos Sąjungos skirtos lėšos.“
