„Šiandien jau daug mokslininkų vis garsiau kalba apie tai, kad mes atėmėme iš vaikų žaidimą ir, jeigu greitu metu jo negrąžinsime į vaiko gyvenimą, pasekmės gali būti itin skausmingos“, – sako socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė, didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja.
„Esmė ta, kad per žaidimą vaikas mokosi ir matematikos, ir kalbos, įgyja socialinius ir emocinius įgūdžius – apie jo visapusišką fizinę raidą net nekalbu! Be to, žaidimas, nors jo metu vaikas nepaprastai daug mokosi, yra ir įdomi veikla. Kada buvo paskutinis kartas, kai vaikas pasakė, kad nenorėtų žaisti? Tad kartais man atrodo, kad suaugusiems ši veikla ir neatrodo „rimta“, nes... vaikams ji labai patinka!“ – pastebi A. Landsbergienė.
Svarbu tinkami žaislai
Pirmiausia, pasiūlydami vaikui naujų žaislų ir žaidimų, tėvai turėtų įsitikinti, ar jie skirti jų amžiaus mažyliui ir yra saugūs. Juos supantį pasaulį vaikai stengiasi pažinti liesdami, sučiupdami ir dėdami daiktus į burną. „Svarbu, kad žaislas vaikui tiktų: jeigu mažylis gaus mažų detalių, gali kilti grėsmė net jo gyvybei! Taigi, geriausia – ypač, jei neturime patirties ir žinių, perskaityti užrašus ant pakuočių, ką rekomenduoja gamintojas“, – pataria A. Landsbergienė.
Vos vaikščioti pradedančių mažylių bendruosius motorinius įgūdžius lavinti padeda įvairūs fiziniai pratimai namuose ir užsiėmimai lauke, pavyzdžiui, žaidimo aikštelėse, kur vaikas gali mokytis valdyti kūną lipdamas, supdamasis ar žaisdamas kamuoliuku.
Ypač svarbus vaiko smulkiosios motorikos lavinimas (veido išraiškos ir rankų judesiai), nes tai tiesiogiai susiję su vaiko kalbos raida. Kuo daugiau mažylis dirbs pirštukais, naudodamas įvairias priemones (kaladėles, kamuoliukus ir pan.), tuo greičiau išmoks kalbėti.
Ko išmoksta vaikai žaisdami „LEGO“ „DUPLO“ kaladėlėmis?
„LEGO“ kompanijos sukurti „DUPLO“ kaladėlių rinkiniai, skirti mažyliams nuo 1 iki 5 m. amžiaus, tampa populiaria vaikų lavinimo priemone, kurią renkasi ne tik tėveliai, bet ir vaikų darželiai. Spalvotų, didelių kaladėlių rinkiniai padeda vaikams pažinti spalvas, skaičius, formas, mažyliai dėdami kaladėlę prie kaladėlės ne tik išmoksta konstruoti, bet ir lavina atmintį, išmoksta sutelkti dėmesį bei kurti.
„Visų pirma, vaikai, žaisdami kaladėlėmis, gali kaskart sukurti kažką naujo“, – sako A. Landsbergienė. „Apskritai tokio amžiaus vaikams (1–5 m.) patinka statyti, sugriauti ir vėl statyti, o kaladėlės leidžia tą daryti. Be to, kadangi šie žaislai atitinka aukščiausius saugumo standartus, suaugusieji gali visą žaidimo iniciatyvą atiduoti į vaiko rankas, tai skatina ir savarankiškumą, ir gebėjimą spręsti problemas, ir erdvinį mąstymą, ir smulkiąją motoriką – tad vaikas žaisdamas mokosi net nesuprasdamas, kad jis mokosi!“, – pastebi A. Landsbergienė.
Kaladėlių rinkiniai (ypač tokie, kurie nereikalauja instrukcijų, ir vaikas gali laisvai pasirinkti, ką statyti) skatina vaiko kūrybiškumą, pasaulio supratimą, lavina jo socio-emocinius, matematinius ir kalbinius gebėjimus.
„Mes jau penkeri metai „Vaikystės Sode“ turime „LEGO“ stalus, kur vaikai gali statyti įvairius savo įsivaizduojamus kūrinius. Kodėl nusprendėme turėti kaladėlių centrus? Todėl, kad savo ugdymo įstaigose remiamės moksliniais tyrimais, o yra įrodyta, kad tiems vaikams, kurie ankstyvojoje vaikystėje daug žaidė kaladėlėmis, vėliau geriau sekasi matematika, ypač algebra. Tad turime ir medines, ir „LEGO“, ir „LEGO“ „DUPLO“ kaladėles, o žaidimų metu skatiname vaikus žaisti įvairiomis kaladėlėmis, nes juk taip, atrodo, smagiai žaidžiant, jie įgyja nepaprastai svarbią kompetenciją“, – įsitikinusi ugdymo įstaigų įkūrėja.
Ar tėvai turi mažyliui vadovauti, kaip „reikia“ žaisti?
Neretai mažylius auginantiems tėvams kyla klausimas, koks turėtų būti jų vaidmuo vaikui žaidžiant: ar būtina nuolat dalyvauti vaiko žaidimo procese, ar skatinti mažylio savarankiškumą ir į žaidimą nesikišti?
Pasak Austėjos Landsbergienės, tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikui būtų sudarytos sąlygos žaisti. „Žinoma, svarbiausia yra užtikrinti žaidimo saugumą. Užtikrinus saugumą, reikia parinkti tinkamas žaidimo priemones, t. y. žaislus. Tėvai atsakingi ir už tai, kad vaikas žinotų žaidimų taisykles (ir lauke, ir patalpose) – kai kuriems vaikams (ypač žaidžiantiems su kitais vaikais) reikia nuolat priminti taisykles: kaip elgiamės su žaislais, kaip dalinamės su kitais vaikais, kaip susitvarkome ir t. t.“, – vardija A. Landsbergienė.
Be to, tėvai yra atsakingi ir už vaiko stebėjimą žaidimo metu.
„Labai svarbu, kad tėvai nesikištų ir vaikas galėtų priimti sprendimą, kas bus žaidžiama, kaip bus žaidžiama, kur bus žaidžiama, koks kam atiteks vaidmuo ir kokia bus žaidimo eiga. Suaugusiam reikia įsikišti tik tada, kai vaikas pats nebe(su)valdo situacijos: galbūt jam sunku paprašyti, kad kiti vaikai jį priimtų žaisti, galbūt reikia pakalbėti apie elgesio taisykles, galbūt reikia padėti išspręsti konfliktą, t. y. suaugęs yra mentorius ir pagalbininkas, o ne vadovas ir turi įsikišti tik tada, kai tas įsikišimas yra būtinas. Kartais labai norisi vaikui paaiškinti, ką ir kaip jis turi daryti, tačiau tada žaidimas nebebus laisvas žaidimas. Tai suaugęs žmogus turi sąmoningai suvokti“, – pataria A. Landsbergienė.
Nuotraukos: Austėja Landsbergienė