L. Stonkuvienės agroserviso įmonės vyr. agronomas Jaunius Stonkus sako, kad užauginti ir parduoti kukurūzus kasmet vis sunkiau. Anot jo, tokiam ūkininkavimui reikia labai daug pastangų ir pajamų: „Nusprendėme tuo užsiimti, nes matėme perspektyvų. Yra šioks toks pelnas, bet kukurūzų džiovinimo ir auginimo kaštai yra labai dideli. Kukurūzų versle didžiausia problema ta, kad daugumą kukurūzų atveža iš Ukrainos, iš Pietų ir siūlo itin mažas kainas. Su tokiais tiekėjais konkuruoti itin sunku. Dar auginame kviečius ir miežius, jų derlius standartinis, bet parduoti, už tiek kiek anksčiau, neįmanoma.“
Pasak agronomo, labai sunku apsaugoti kukurūzų lauką nuo laukinių gyvūnų: „Kiekvienais metais patiriame nemažą nuostolį dėl laukinių žvėrių. Gyvūnams atrodo, kad mūsų laukas yra puiki vieta pasistiprinti, tačiau didelis kukurūzų plotas lieka išlaužytas ir suniokotas. Tiesiog nieko padaryti neįmanoma. Augalų plotas siekia 1300 hektarų ir jo aptvėrimui reikalingos didelės investicijos, tačiau net ir aptvėrus, nežinia, ar šernai tos tvoros neišlauš.“
Verslininko teigimu, Lietuvoje apsimoka auginti tik pašarinius kukurūzus. Anot jo, su maistiniais būtų žymiai sunkiau: „Didžiąją dalį savo produkcijos parduodame įmonėms, malūnams. Mes auginame kukurūzus tam, kad galėtume juos parduoti kaip pašarus gyvuliams. Tręšiame pagal nustatytus reikalavimus ir mūsų augaluose tikrai nėra viršytos leistinos cheminių medžiagų normos. Yra ūkininkų, kurie augina ir maistinius kukurūzus, tačiau juos dėl oro sąlygų užauginti Lietuvoje nepaprastai sudėtinga.“
„Klauso ūkio“ direktorius Kastytis Patiejūnas teigia, kad Lietuvoje auginti kukurūzus auginti ganėtinai rizikinga ir tam ryžtasi patys drąsiausi. Anot jo, Lietuvoje kukurūzai auga, tačiau nemažai bėdos šią vasarą ūkininkams padarė sausra.
„Šiais metais daug žalos kukurūzų derliui turėjo padaryti sausra. Kukurūzai yra žymiai mažesni. Jau antri metai iš eilės nepalankūs kukurūzų augimui. Teko girdėti, kad rytų Europoje sudera tik 80 proc. kukurūzų derliaus. Kukurūzai mėgta šilumą ir drėgmę. Blogiausi derliai būna tada, kai metai būna šalti ir drėgni arba karšti ir sausi. Geriausią derlių dažniausiai pavyksta nuimti, kuomet yra drėgnas ir šiltas oras. Kukurūzai nėra labai reiklūs augalai, paprastai dideliuose ūkiuose kukurūzams tenka eilinis dirvožemis“, - pasako vyras.
Anot jo, pietinės Europos dalies ūkininkai turi kur kas geresnes sąlygas: „Balandžio pabaigoje visuomet yra šalnų rizika. Jeigu kukurūzai per vėlai pasėjami ir juos užklumpa tokios liūtys kaip dabar, jų drėgmė gali siekti 35 procentus, o reikalinga drėgmė, kad būtų galima sandėliuoti, yra 14 procentų. Norint pasiekti tokią drėgmę, reikalingos džiovyklos, o tai labai nemaži kaštai. Užsienio tiekėjams to nereikia daryti, dėl to Lietuvos ūkininkai, šiuo atveju labai pralošia. Taip pat dažnas lietuvis ūkininkas sėja didesnius kukurūzus, kurių derlingumas yra daug mažesnis. Tai irgi viena iš priežasčių, kodėl derlius gali nukentėti. Vis dėlto tai yra įdomi veikla.“
