Žuvies bus mažiau
Žuvies augintojai sako, kad iš žuvies auginimo Lietuvoje tikrai galima pragyventi ir tai yra įdomi žemės ūkio šaka, tačiau šie metai yra sudėtingi.
UAB „Raseinių žuvininkystės ūkis“ valdybos pirmininkas Česlovas Kenstavičius DELFI papasakojo, kaip sausra paveikia žuvis.
„Yra problemų, nes vanduo yra smarkiai sušilęs ir nusekęs apie 20-30 proc. Pastoviai trūksta deguonies tvenkinyje, apačioje būna tik apie 1 proc. deguonies, viršuje – iki 4-3 proc., todėl visos žuvys būna paviršiuje, į apačią nesileidžia ir sunkiai maitinasi. Sausra atsilieps ir produkcijai, ir žuvies kokybei, nes žuvis nepasieks planuoto vidutinio svorio, o mums reikia, kad karpis būtų daugiau nei 1,5 kilogramo. Šiais metais gali būti mažiau produkcijos, jeigu žuvys nepasiekia planinio svorio“, - pasakojo Č. Kenstavičius.
Pašnekovas teigė, kad dėl karščių tenka imtis papildomų brangių priemonių: „Mes kalkiname tvenkinius, ten yra ir žolių, ir įvairių kvapų, todėl reikia pagerinti vandens kokybę. Pirkome labai daug kalkių, nes jos padidina deguonies kiekį vandenyje. Naudojome įvairias priemones, todėl kol kas labai didelių problemų neturime, tačiau vargo ir papildomų išlaidų yra.“
Tačiau, anot specialisto, žuvies kaina greičiausiai vartotojui šiais metais neaugs.
„Kadangi prekybininkai yra užsidėję didelius procentus, jeigu mes, gamintojai, keltumėm kainą, vartotojas to karpio iš viso nebe įpirktų. Mes kainų nekelsime, jos net gali sumažėti, nes nėra, kur žuvies parduoti, pasiūla didesnė negu paklausa. Apie 50-60 proc. Lietuvoje užaugintos žuvies reikia išvežti į užsienį: į Lenkiją, Latviją, Vokietiją. O ten žuvies kainos yra žymiai mažesnės. Lietuviai apskritai mažai žuvies suvalgo palyginti su kitomis šalimis, o karpis yra tokia žuvis, kurią parduoda dažniausiai gyvą ir ją ne visi įperka. Be to, turtingi šios žuvies nenori, nes tai juk ne lašiša, o žemesnė klasė paprasčiausiai neįperka“, - aiškino Č. Kenstavičius.
Labai laukia lietaus
Telšių rajone žuvininkystės ūkį turintis Feliksas Petkus DELFI pasakojo, kad vandens trūkumas yra akivaizdus.
„Kenčiame nuo sausros, kadangi yra vandens trūkumas, tvenkinių vandens lygis nukritęs, o papildyti nėra iš ko. Net nelabai yra kaip išspręsti šių problemų, tiesiog laukiame lietaus. Lyg ir žadėjo artimiausiu metu. Vasaros pradžia dar palyginus buvo nebloga, buvo šalta, bet su vandeniu problemų nebuvo, jos atsirado dabar, kai prasidėjo karščiai“, - pasakojo F. Petkus.
Pašnekovas teigė, kad žuvys šiais metais nėra labai didelės: „Vasaros pradžia: birželis ir liepa buvo šalta, vandens temperatūra taip pat nebuvo didelė. Žuvies maitinimasis priklauso nuo išorinės temperatūros: kuo temperatūra yra aukštesnė, tuo medžiagų apykaita yra greitesnė. Jeigu esant 20 laipsnių temperatūrai žuvis pašarą suvirškina per valandą, tai esant 16 laipsnių temperatūrai tai trunka apie 8 val. Todėl žuvys šiais metais augo lėtai.“
Pasak pašnekovo, sunku pasakyti, kokia žuvies kaina bus šiais metais: „Laukiame spalio mėnesio. Jis parodys vasaros rezultatus.“
Žemiausias vandens lygis per 40 metų
Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentas Egidijus Bukelskis DELFI teigė, kad šiuo metu vandens lygis telkiniuose iš tiesų yra labai žemas. Jis teigė suprantantis iš žvejybos gyvenančius ūkininkus, nes jiems dabar tikrai nėra lengva.
Anot mokslininko, sausra veikia žuvis ne tik tvenkiniuose, bet ir upėse: „Visur, kur vanduo yra žydintis, žuvims nėra lengva gyventi. Bet dideliuose ežeruose to tikrai nėra ir pavojaus nekyla. Tačiau išdžiuvusiuose upeliuose ar tvenkiniuose yra nelengva, nes ima stigti deguonies.“
Pašnekovas davė patarimą auginantiems žuvis: „Žuvys gali nustoti maitintis, kai yra tokios sąlygos. Dažnai daroma klaida, kad jas papildomai šeria, supraskime, kad pašarai surūgsta vandenyje, o žuvis jų neėda. Ir tai nėra sveika.“
