Koją gali pakišti oras
Pasak Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docento Egidijaus Bukelskio, Lietuvoje paskutiniais metais pasijuto žymūs teigiami pokyčiai, susiję su žuvies ištekliais.Tai jau spėjo pajusti ir žvejai verslininkai, tiekiantys žmonėms šviežią žuvį.
Prie to prisidėjo ir Žemės ūkio ministerijos vykdomas vandens telkinių įžuvinimas.
Tiesa, specialistas priduria, kad gausėja ne visų rūšių žuvies: „Žuvų išteklių pagausėjimas tikrai yra akivaizdus ir šito niekas negali paneigti. Iš tikrųjų padidinus baudas pasidarė akivaizdu, kad mažėja nelegalios žvejybos atvejų. Žmonės taip pat nelieka abejingi ir bet kuriuo paros metu 112 telefonu praneša apie brakonierius. Taip pat labai daug lemia ir intensyvūs įžuvinimo darbai. Visas priemonių kompleksas duoda gerų rezultatų. Tačiau yra žuvų, kurias labai intensyviai meškeriotojai gaudo, pavyzdžiui, plėšriąsias žuvis. Vienos tokių - lydekos. Lydekų ištekliai ne visur yra gausūs, nes intensyvus naudojimas, gaudymas daro poveikį. Atkūrimas arba vadinamasis „įžuvinimas“ ne visada yra efektyvus.“
Pasak specialisto, žuvų kiekį ir kokybę gali lemti ne tik žmogaus veikla, bet ir oro sąlygos, į kurias jautriai reaguoja žvejai verslininkai: „Nereikėtų užmiršti ir gamtos išdaigų. Birželis ir liepa buvo ganėtinai šalti mėnesiai, bet rugpjūtį netikėtai greitai sušilo vanduo. Pradėjo žydėti dumbliai, sumažėja deguonis vandenyje ir žuvims tampa sudėtingiau išgyventi. Vis dažniau girdima, kad žuvys krenta.“
Šalčininkų žuvininkystės ūkio direktorius Algimantas Gylys pažymėjo, kad klimatas veikia ne tik natūraliuose vandens telkiniuose augančių, bet ir ūkiuose veisiamų žuvų populiaciją. „Esame priklausomi nuo gamtinių sąlygų. Ilgai tęsėsi karštų orų laikotarpis, kas nulėmė, kad daugelyje žuvininkystės ūkių jaučiamas vandens trūkumas. Kuo mažiau vandens, tuo mažiau deguonies. Kuo mažiau deguonies, tuo mažesnė žuvelė, jos populiacija mažesnė. Taip kad šiemet žuvies gali būti šiek tiek mažiau“, - skundėsi šio verslo atstovas.
E. Bukelskis pabrėžė, kad neįprastai karšti ar šalti orai gali veikti ne tik dabartinę, bet ir kitų metų žuvies gausą: „Būna įprasta, kad žuvys būna išneršusios pirmaisiais vasaros mėnesiais. Tačiau šiemet tiek rytinėje Lietuvos dalyje, tiek, pavyzdžiui, Nemuno žemupyje, linai, karosai įprastu metu buvo neišneršę. Tai reiškia, kad kitais metais ta jauniklių generacija gali būti labai silpna.“
Rinka – ne guminė
Šviežios žuvies megėjai jos gali ne tik pasigauti patys, bet ir įsigyti. Lietuvoje egzistuoja ne vienas žuvininkystės ūkis, kuriame galima įsigyti žuvies. Vis dėlto ekologiškos žuvininkystės perspektyvas mūsų šalyje teigiamai vertina ne visi prekybininkai.
„Auginame ekologiškus karpius, lydekas ir karosus. Žuvies sėkmingas užauginimas, jos dydis priklauso nuo vandens temperatūros, tačiau labiausiai viską sureguliuoja rinka. Jeigu būtų didesnis perkamumas, tai mes tų žuvyčių galėtume išauginti daugiau. Teoriškai yra galimybės dvigubai daugiau išauginti ekologiškos žuvies Lietuvos tvenkiniuose. Jeigu būtų didesnė paklausa, atitinkamai būtų ir didesnė pasiūla“, - teigė moteris.
E. Brukštuvienė pabrėžė, kad ekologiškos žuvies populiarumą mūsų šalyje mažina ir didesnė produkto kaina. Anot jos, prekybos centrai mieliau priima įprastinę, bet ne ekologišką žuvį: „Dar nebuvo taip, kad žuvį tektų išmesti. Parduodame visas žuvis, tačiau yra ir kita medalio pusė - kaina. Ta kaina galėtų būti geresnė, bet šiandien mes neturime galimybių jų keisti. Tikimės, kad pragyvenimo lygis žmonių gerės ir pradės populiarėti ekologiškos prekės. Aš ekologine žuvininkyste užsiimu iš principo ir idėjos. Nueitas gan tolimas kelias šitoje srityje ir tiesiog gaila viso to atsisakyti. Ekonomiškai tai tikrai nepasiteisina.“
Tuo tarpu Šalčininkų žuvininkystės ūkio direktorius A. Gylys padėtį žuvies rinkoje vertina optimistiškiau. Pasak vyro, susidomėjimo išauginta žuvimi sulaukiama tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje: „Žinoma, rinka nėra guminė, bet parduodame nemažai. Užauginamą žuvį pavyksta realizuoti prekyvietėse, kavinėse, eksportuojama į Lenkiją ir Latviją. Tiesą sakant, beveik pusė produkcijos į užsienį iškeliauja. Ten daugiausiai eksportuojame karpius ir eršketus. Konkurencijos ten pakanka, Lietuvoje konkurencija irgi jaučiama, tačiau ji sveika ir gana džentelmeniška.“
