Nauda gamtai ir žmogui
Sliekai sumažina žaliųjų atliekų krūvas, gerina dirvą, augalams suteikia deguonies. Dažniausiai prekybai ir humuso gamybai naudojami Kalifornijos sliekai. Šie gyvūnai yra tokio paties dydžio, kaip ir mūsų akiai įprasti Lietuvos dirvoje sutinkami gyvūnai, tačiau skiriasi jų mitybos įpročiai ir veismosi greičiai.
Skirtingai nuo paprastųjų sliekų, Kalifornijos sliekai gyvena 4 kartus ilgiau- iki 16 metų.
Kalifornijos sliekai susilaukia ir daug daugiau palikuonių. Užtikrinus tinkamas ir palankias gyvenimo sąlygas, per metus šie gyvūnai gali jų atsivesti net 1500. Tiesa, norintys juos veisti prekybininkai turi pasirūpinti tam tinkamomis patalpomis ir temperatūra.
„Sliekai yra jautrūs - reikia stebėti, kad jų gyvenamoji terpė nebūtų per sausa ar per drėgna, kad nepatektų tiesioginiai saulės spinduliai, kad nebūtų skersvėjų, kad temperatūra visada būtų palanki jų veisimuisi, kad užtektų maisto ne tik pradinei bandai, bet ir jų atžaloms, o, atėjus laikui, sliekus reikia atskirti, kad jų koncentracija nebūtų per didelė. Taip pat reikia labai stebėti dėl naujo maisto įvedimo į sliekų racioną, nes ne viskas sliekams patinka. Net ir mėšlo kompostas: jei tai avių ar arklių, galima dėti 100%, o jei vištų ar, ypač, naminių karvelių, - tik iki 10% visos komposto masės. Tinkamai neprižiūrėjus, sliekai gali žūti arba iškeliauti“ – pasakojo biohumusu prekiaujančios bendrovės vadovė Skirmantė Naglytė.
Keliai į verslą- skirtingi
Prekyba sliekais ir jų gaminamu biohumusu – tai verslo niša, kurios atstovų mūsų šalyje atsiranda vis daugiau. Vieni prekybininkai teigia šią sritį atradę visai atsitiktinai, kiti- ilgai ieškoję vietos pasireikšti.
Vienos iš sliekais ir jų gaminamu biohumusu prekiaujančios įmonės „Eco Solo“ vadovė S. Naglytė pasakojo, kad pradėti prekybą paskatino atsiradusi niša: „Pradėjome ieškoti nestandartinių verslo krypčių, susijusių su ekologija ir gaminamo produkto lengvu panaudojimu ne profesionalams, o paprastam, ūkiškam žmogui. Pastebėjome, kad atsiranda kaimo bendruomenių bei daugėja šeimų, kurios grįžo prie ekologiškumo, gamtinės žemdirbystės principų ir stengiasi savo artimiesiems užauginti daržoves ir vaisius patys, be chemikalų.“
Tuo tarpu Stankūnų kaime įsikūrusios Kalifornijos sliekų fermos „Sliekynė“ direktorė Dovilė Padūmienė pasakojo, kad šių dirvožemio gerintojų naudą atradusi visiškai atsitiktinai: „Pirmiausia gavau kibirą tų sliekų ir įsileidau pas save kompostinę namie. Tiesiog buvo įdomu. Žemė pas mus prasta prie namų. Pavasarį atėjo laikas iškasti tą kompostinę. Tai patręšiau braškes, darželį, medelius. Pasijuto labai ženklus skirtumas. Palyginus, kas buvo prieš metus ir po to kitais patręšus sliekų pagamintu humusu, buvo matyti aiškus rezultatas. Iš pradžių pabandėme pamažėle su mažesniu kiekiu, o vėliau pradėjome svarstyti - kodėl nepabandžius su didesniais kiekiais? Taip viskas ir išsivystė iš to.“, - prisiminė moteris.
Kai kuriuos verslininkus į prekybą biohumusu pastūmėjo nelengvi laikai. Bendrovės "BIOHUMUS LT" direktorius Arūnas Petravičius pasakojo, kad įsitvirtinti rinkoje nėra taip lengva, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio: „2009 metais prasidėjus krizei, sugalvojome, kad reikia kažko imtis. Dar sovietmečiu buvome pabandę, todėl žinojome kas tai. Nei pradžioje, nei dabar nėra lengva. Susiduriama su problemomis- naujas produktas, nauja rinka, reikia rasti rinkoje savo vietą, reikia rasti pirkėją-vartotoją.“
Sulaukia susidomėjimo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje
Vieni sliekus ir biohumusą įsigyja siekdami pagražinti sodą ar padidinti savų daržovių derlių, kiti – didelių ūkių puoselėjimui.
„Šiuo metu didžiausi vartotojai biohumuso yra privatus sektorius, ekologiniai ūkiai, kurie augina daržoves natūralioje aplinkoje. Tai nėra didelės apimtys. Reikia atsižvelgti ir į sezoniškumą - Lietuvoje prekiaujame pavasarį kokius du mėnesius. Kas žino, kam reikia - tie nusiperka. Daug yra eksportuojama- į Turkiją, į Maroką. Net ir toje pačioje Latvijoje ar Estijoje biohumuso nuperkama daugiau nei Lietuvoje“, - pasakojo A.Petravičius.
„Perka žvejai, važiuodami žvejoti, perka į kompostines žmonės, kurie turi kažkokius sodus, sodybas. Netgi perka žmonės, kurie butuose gyvena ir jaučia tą tokią ekologišką dvasią, netgi po kriauklėmis laiko ar kokiame rūsyje. Tikslas yra, kad turėti kažkokią savo pagamintą ekologišką trąšą. Nes tu žinai, ką tu ten dedi. Vietoj to, kad tu išmeti kažkokį nereikalingą daiktą, netgi gali jausti pasitenkinimą, kad tu iš šiukšlės gauni kokybišką produktą,kurį gali panaudoti savo sode, darže, gėlyne“, - sakė D. Padūmienė.
