Kol šalys svarstė, pasak V. Dombrovskio, Lietuva terminalą pasistatė, nors Latvija turėjo visas galimybes įgyvendinti regioninio terminalo projektą.
Atsisėdęs į aukštą kėdę Europos Komisijoje, V. Dombrovskis, ko gero, pamiršo, kad Latvijos premjeru dirbo ne vienerius metus, ir nuo jo pozicijos bei sprendimų taip pat priklausė regioninio suskystintųjų dujų terminalo įgyvendinimo sėkmė.
Tokia kritika dėl dujų terminalo statybos Lietuvoje leidžia teigti, kad Latvijos ekspremjeras „šovė sau į koją“ dujiniu pistoletu. Ir tai jau ne pirmas kartas.
Dar 2012-aisiais Latvijos premjeras V. Dombrovskis viešai kritikavo Lietuvą, kad ši ėmėsi veiksmų statyti savo terminalą, ir taip „temdo regioninio terminalo projekto perspektyvas“. Jau tuomet kritikuodamas Lietuvą V. Dombrovskis puikiai žinojo, kad Europos Komisija atlieka nepriklausomą tyrimą, kad būtų nustatyta tinkamiausia vieta regioniniam terminalui, nes dar 2011-ųjų rudenį Lietuvai, Latvijai ir Estijai nepavyko susitarti dėl regioninio terminalo statybos Latvijoje.
Dabartiniam aukštam Europos Komisijos pareigūnui kritikuoti reikėtų buvusią savo poziciją ir Europos Komisijos sprendimus, bet ne visas Baltijos valstybes.
Sunku nekritikuoti Europos Komisijos sprendimą skirti paramą regioniniam dujų terminalui, kuris pradėtų veikti ne anksčiau 2030-ųjų ir būtų statomas žiemomis užšąlančioje Suomijos įlankoje, prie Estijos arba Suomijos krantų.
Europos Komisijai buvo nesvarbu, kad Suomijos įlanka visiškai užšąla kasmet nuo gruodžio (sausio) mėnesio iki kovo (balandžio) mėnesio.
Vienas didžiausių jūrų transporto trikdžių įvyko 2011 metų vasarį, kai Suomijos įlankos lede buvo įstrigę 160, daugiausiai krovininių, laivų. Estija, Suomija ir Rusija, turinčios priėjimą prie Suomijos įlankos, žiemomis nuolat turi problemų, nes vietiniai dyzeliniai ledlaužiai yra nepajėgūs susidoroti su storu ledu. 2011 metais situaciją išgelbėjo tik branduolinis Rusijos atsiųstas ledlaužis. Pačių suomių parengtos ataskaitos duomenimis, 2009-2010 metais dėl blogų oro sąlygų Suomijos įlankoje jūrinio transporto eismas buvo apribotas 112 dienų.
Be to, 2030-ieji – anksčiausia regioninio dujų terminalo pastatymo data – visiškai nesiderina su ES energetikos strategija, jog po 2015-ųjų nė viena ES valstybė narė neturėtų likti atskirta nuo Europos dujų ir elektros energijos tinklų bei turėtų prieigą bent prie dviejų skirtingų alternatyvių energetinių išteklių tiekimo šaltinių.
Sunku nekritikuoti Europos Komisijos sprendimą neskirti paramos Lietuvos dujų terminalui Klaipėdoje, neužšąlančiame jūrų uoste.
Kodėl regioninio terminalo statybai skirtą finansavimą paskirstyti valstybėms narėms, taip pat ir Lietuvai, yra blogai? Lietuva akivaizdžiai pademonstravo, kaip daug greičiau užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir patikimumą Baltijos regione bei įgyti galimybę pirkti dujas konkurencingomis rinkos kainomis dabar, o ne po dvidešimties metų.
ES paramos skyrimas Klaipėdoje pastatytam dujų terminalui ne tik nebūtų prieštaravęs ES strategijoms, bet, priešingai, būtų demonstravęs, kaip galima efektyviai, greitai ir laiku tas strategijas įgyvendinti.
Ar buvęs Latvijos ekspremjeras ir dabartinis Europos Komisijos vicepirmininkas V. Dombrovskis gali užtikrinti, kad Europos Komisija daugiau tokių klaidų nebedarys?
Jau kreipiausi į Europos Komisiją: išnaudoti Klaipėdos terminalo galimybes stiprinant Baltijos regiono šalių energetinę nepriklausomybę kol kas trukdo neskaidri trečiųjų šalių prieiga prie Latvijos dujų tinklų bei neaiškus trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas. Tai nesudaro tinkamų sąlygų Latvijai ir Estijai pirkti dujas iš Klaipėdos terminalo.
Ar toks delsimas liberalizuoti dujų rinką Latvijoje neprieštarauja Baltijos bei visos ES bendros energetikos rinkos kūrimui?