Savo ruožtu, kadangi tu "pralaimėjai" sukčiui ir suktybei, turėtum vartoti kitokius žodžius, negu laimėjimas ir pralaimėjimas, bet kas ten tavęs klausys. Ypač, jei teismo (jury) raštininkas ir vyriausiasis teisėjas yra tokio "laimėtojo" pusėje. Kodėl jie/jis taip elgiasi, nelyginant tūlas misteris referi Londono olimpinėse varžybose - čia atskiras klausimas, ypač Lietuvos korumpų valstybėlėje, kurį paliesime vėliau.

Tad štai ir gimtoji Lietuva. Ateina smulkus šuleris pas kažką didesnį ir sako: registruokite mūsų trijų partijų sumestinį sąrašą, bet vadinkite vienos partijos sąrašu. Todėl, kad mes taip vadiname.
Didesnis truputį suabejoja (galbūt), bet padaro kaip palieptas arba švelniai paprašytas. Gal daro tiesiog iš geros širdies, o gal gavęs saldumynų į leteną - kas dabar išaiškins. Razberis, nauka. Tačiau dėl to triuko trijulės koalicija gauna rinkiminių privilegijų prieš kitas partijas ir koalicijas. Pasivadino kastuvas grėbliu, ir gerai - būk grėblys. Kai ateisi į daržą, galėsi jau kasti giliai ir godžiai.

Dar niekada Lietuvos Seimo rinkimuose šuleriai neturėjo tiek erdvės. Ir nebuvo tokie atsipalaidavę, tokie ciniški. Nors problemų būdavo.

Atsimenu, kai Vilniaus-Trakų apygardoje buvo rasta bene tūkstančiai vienodų parašų pasiimant biuletenius. Generalinė prokuratūra, vadovaujama Artūro Paulausko, nutarė iškelti tūkstančius individualių bylų - dėl kiekvieno parašo kviesdama nukentėjusius - "ar protestuojate, ar skundžiatės?" Aišku, nuoširdus teisingumo siekis užtruko ligi kitų rinkimų.

Tuose kituose Audrius Butkevičius laimėjo prieš Andrių Kubilių supirkinėdamas badaujančių studentų balsus. Tai buvo užfiksuota, bet neturėjo "esminės reikšmės" nei studentų dorovei, nei demokratiniams rinkimams. Gal tik be reikalo padrąsino laimėtoją, nes po metų žmogus jau dėl kitos aferos sėdo į Sniego gatvę.

Tiesa, Seime turėjo pakankamai draugelių, kurie išsaugojo jam mandatą - atstovauk toliau rinkėjams per atstumą, iš anapus grotų. Tuo veiksmu Seimas, beje, ir pradėjo laidoti savo prestižą. Ligi pastarosios kadencijos, kai balsavo, kad sulaužęs iškilmingą priesaiką A. Sacharukas toliau liktų Seimo nariu. Kas ta priesaika, tepadeda mums Dievas. Atitinkami Seimo reitingai. O dabartiniai sielų pirkėjai - ko verta bus jų priesaika? Ko vertas atrodys pats Seimas, nebent šulerius pavyktų išskirti į atskirą frakciją. Kai kurie stambiomis aferomis kaltinamieji galėtų jai vadovauti.
Yra kai kam juokingų, politikos šuleriams mažareikšmių tekstų vadinamų įstatymais. Antai Seimo rinkimų įstatymo 43 str. kalbama apie galimybę kelioms partijoms daryti jungtinį sąrašą. Nors partijų būtų ir trys, jei vadai susitarė, "jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu". 

Tikriausiai čia manyta apie registruotų sąrašų jungimą; o ką, jei sąrašai atsinešami galvose ir popieriuje sujungiami į vieną? Į rinkimus – viena kauke, o po rinkimų iš po kaukės trys veideliai. Politinių partijų įstatymo 16 str. nustato, kad politinės partijos turi lygias teises dalyvauti Seimo ir kituose rinkimuose, o toliau nustato (17 str.), kad politinės partijos turi teisę sudaryti rinkimines koalicijas. Taigi: arba savo vardu, arba koalicijose, bet ne slapčiomis po viena kauke, išvengus privalomo žodžio "koalicija". Tačiau aptariamuoju atveju tai būtent de facto koalicija, o apgaulei pavykus, šio žodžio jau nebevengiama. Apie partijų susiliejimą negirdėjome. Realus "jungtinis sąrašas", sudarytas pagal netobulą 43 straipsnį, kaip sako jau 89 straipsnis, "gali gauti Seimo narių mandatų tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų".

Šiuo Lietuvos demokratijos atveju LLRA, Rusų aljanso ir LLP sąrašas negavo 7 procentų, bet kažkodėl gavo (jei taip ir liks) papildomas penkias vietas būsimame galimų šulerysčių Seime. Matyt, VRK nariai ir jų vyriausiasis, vargu ar teisėtai įregistravę tripartinį sąrašą (kurį pats W. Tomašewskis vadina koalicija) kaip vienos partijos medžiotojų būrelį, paprasčiausiai nemoka skaityti VRK tiesiogiai liečiančio Seimo rinkimų įstatymo palyginamai su Politinių partijų įstatymu.
Iškėlęs šią galimą aferą R. Bogdanas (delfi, 2012-11-09) mąsto gana atlaidžiai: VRK tik nemąstė, užregistravo ko prašyta ir "netrikdoma snūduriavo toliau".

Čia leiskite suabejoti. Aršiai gynė, bent jau vadovas, didžiąją rinkimų šulerystę masiškai ir organizuotai perkant balsus, patys šiurkščiai pažeidė įstatymą (nustatė Konstitucinis Teismas), tad nėra snaudaliai. Neneigia, kad matė ir įteisino trijulės triuką. O ar iš įstatymo laužymo, tai yra, neteisės gims teisė ir teisėta valdžia, teatsako vargšė Lietuvos valstybė. Ginti ją reikėtų. Padėkite Prezidentei, kolegos žurnalistai, o ne šuleriams.