Neapsikentusios tokios neregėtos politiko veidmainystės ir įžūlumo, merginos nutarė prabilti. Pradžioje M. Majauskas dievagojosi, kad supranta ir nesiims jokių priemonių, nes, „jei užčiauptų merginas, nubrauktų viską, ką darė iki tol.“ Tačiau praėjus vos kelioms dienoms, jis jas vis tik „užčiaupė“ – kreipėsi į prokuratūrą, kuri inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl tariamo šmeižto. Kaip paaiškėjo, tai padaryti jį paragino TS-LKD frakcijos nariai. Merginos pabūgo ir nutilo, nes M. Majauską parėmė viena įtakingiausių politinių jėgų šalyje.
„Toks elgesys gilina žmonių nepasitikėjimą politika ir politikais... Seimo narys paniekino pačią kovos su seksualiniu priekabiavimu idėją... Tik drąsių ir principingų jaunų moterų dėka šie įvykiai iškilo viešumon.“ Tai – teisingi žodžiai, apibendrinantys visą situaciją. Jų autorė – tuometinė Seimo Moterų grupės vadovė, dabartinė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Tačiau taip A. Armonaitė rašė ne apie M. Majauską, o apie Kęstutį Pūką – dar vieną Seimo seksualinį priekabiautoją. Pateikus nutarimo projektą dėl K. Pūko apkaltos komisijos sudarymo, „už“ balsavo visi 97 balsavime dalyvavę Seimo nariai.
Tačiau balsuojant dėl analogiško, mano inicijuoto nutarimo projekto dėl apkaltos komisijos sudarymo M. Majausko veiksmams ištirti ir įvertinti, balsavimo rezultatai buvo visiškai kitokie. Du kartus jie pasiskirstė po lygiai, o balsuojant trečią kartą, salėje jau buvo daugiau M. Majausko „draugų“ nei palaikančių apkaltos komisijos sudarymą. Viena iš M. Majausko „draugių“ – A. Armonaitė, pirmiau cituotų žodžių autorė.
Paskatinę M. Majauską panaudoti institucinį smurtą prieš nukentėjusias merginas ir taip išsprendę partijos reputacijos problemas, po 2020 metų Seimo rinkimų TS-LKD vadovai jį paskyrė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku. Taip jie dar kartą pademonstravo, kad nuo politikų nukentėję žmonės jiems visiškai nerūpi. Be to, taip elgdamiesi jie politiškai normalizavo kitų savo frakcijos narių seksualinį priekabiavimą. Todėl visiškai dėsninga, kad po tokios dėl TS-LKD pastangų įvykusios M. Majausko „reabilitacijos“ su šia partija savo ateitį susiejo ir Kristijonas Bartoševičius, kuris įtariamas prievartavęs vaikus. Nebaudžiamumas gimdo naujus, dar sunkesnius nusikaltimus ir naujus nusikaltėlius.
Kaip paaiškėjo, ir A. Armonaitės vadovaujama Laisvės partija turi savąjį priekabiautoją. Tai – Tomas Vytautas Raskevičius. 2019 metais jis priekabiavo prie savo tiesioginio pavaldinio, kuomet dirbo Lygių galimybių (!) kontrolieriaus tarnybos skyriaus vadovu. Tai tyrimo metu nustatė pati tarnyba. Tai fiksuota ir 2020 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime. Teismas pripažino, kad šis darbuotojas buvo neteisėtai atleistas ir patyrė žalą, ir tai susiję su neleistinais jo tiesioginio vadovo veiksmais. Negana to, kad tokius veiksmus T. V. Raskevičius atliko dirbdamas tarnyboje, kuri privalo užtikrinti, kad visų teisės Lietuvos Respublikoje būtų lygios, praėjus vos keliems mėnesiams po teismo sprendimo ir išrinktas į Seimą jis netgi ėmė vadovauti Žmogaus teisių komitetui.
Tai, kaip ir M. Majausko atveju, yra neįtikėtinas įžūlumas ir politinė veidmainystė bei priekabiavimo normalizavimas. Tačiau tiek TS-LKD, tiek Laisvės partijai tai – jokia problema. Tad joms ir jų vadovams tenka tiesioginė politinė atsakomybė dėl Seimo priekabiautojų, apie kuriuos girdime ir skaitome jau ne pirmą kartą.