Vienas išminčius nuolat kartojo, kad pasaulis turės tiek problemų, kiek jame bus netikrumo. Lietuvoje dabar jo netrūksta. Štai Vilniaus meras Remigijus Šimašius reikalauja išskirtinio dėmesio ir dvigubai daugiau vakcinų, nors jų proporcingai reikia visai Lietuvai. Tai tik vienas iš daugybės pavyzdžių, tik šis atvejis pasižymi ciniškumu.

Vilniaus meras bando šokdinti ir kompromituoti vyriausybę, tarsi pamiršęs, kad čia dirba jo Laisvės partijos ministrai. Jo partijos žmonės vadovauja Ekonomikos ir inovacijų, Susisiekimo bei Teisingumo ministerijoms. Taigi – transportas, teisė ir pinigai! O gal jis bando pabėgti iš skęstančio laivo?

Arba nori sukiršinti vyriausybę su visuomene, vaizduodamas, kad Vilniuje jis tvarkosi geriau nei visa Lietuva. Tarsi Vilnius yra labiau Lietuva. Tarsi vilniečiai, o ne senjorai būtų įrašyti prioritetinio skiepijimo sąrašo viršuje. Tarsi Lietuvą valdytų ne Šimašiaus partija.

Nuvilnijo valdančiųjų prastos komunikacijos banga, todėl dabar – jokios komunikacijos. Pasimiršo atskiros miestų merų politinės reklamos bangelės – atsidarė rajonai, nutilo. Visi nutilo.

Rodėsi, kad jau tuoj ateis palaimingas supratimas ir iš tylos gims išmintis, prasidės padorus darbas, metodiškas pandeminės krizės valdymas. Ir čia iššoka Vilniaus meras, kuris nori būti klasės pirmūnu ir paskiepyti Vilnių iki Mindauginių!

Visuose miestuose ir miesteliuose žmonės laukia vakcinos. Privačios klinikos dirba labai efektyviai. Dažniausiai vakcinų nelieka per dieną ar dvi. Tuomet vėl laukia – kol duos naujų vakcinų, o ne Vilniaus mero seilių putų. Jau užtenka, kad vietos merai tylėdami dažnai privačias klinikas tyčia ignoruoja ir neduoda vakcinų, nes valdiškose dirba (gal labiau sėdi) jų partijų patikėtiniai.

Maža to, valdantieji konservatoriai panoro keisti juos į valdžią atvedusią rinkimų sistemą į kažkokią geresnę. Suprantama, kad jie norėtų turėti tokias taisykles, pagal kurias jie laimėtų vieni – nereikėtų jokių kvailų koalicijų. Bet, vyručiai – ne dabar! Ne pandemijos metu. Dabar, kai kalbame apie gyvybių išsaugojimą, kai visame pasaulyje tvyro ekonominės suirutės dūmai, jūs bandote įsitaisyti valdžioje amžiams? Nepavyks. Geriau tegul jūsų nelieka, nei papildomai mirs dar vienas žmogus.

Lygiagrečiai tuo pačiu metu Vyriausybė pati save kompromituoja taupydama nežinia kokiais tikslais – ji sumažino nemokamų vietų skaičių rezidentūros studijoms. Vietoje 365 finansuos 346. Rodos, skirtumas nedidelis, tačiau atvirkštinis poreikiui. Medikų jau dabar trūksta, o dešimtmečio pabaigoje, skaičiuojama, jų trūks tragiškai – arti tūkstančio.

Skaičiuoti išmokusi SAM su savo ministru A. Dulkiu liko manyti, kad toks trūkumas susidarė, kai dėl pandemijos pensinio amžiaus medikai paliko savo tarnybą. O ar sugebėtų paskaičiuoti, kiek neteko potencialių būsimų medikų? Kiek jų išvyks studijuoti į užsienį, ar kiek jų, pabaigę mokslus, emigruos dėl tokio požiūrio?

Jau ne pirmą kartą riebiai išsireiškia influenceris A. Užkalnis, kuris dabar teigia, jog be keiksmažodžių negali kalbėti apie dabartinę Vyriausybę. Ir atsiprašinėja, kad juos dar visai neseniai avansu gyrė.

„Ši Vyriausybė yra beviltiška. Man nemalonu, kad aš tikėjau šiais maušais ir dar avansu rašiau gerus žodžius.“

Man šie A. Užkalnio žodžiai skamba kaip metų citata – įžanga į didžiulio nukvakusio spektaklio pabaigą. Pagaliau per visus konservatoriškus suveržtus diržus pratrūko tikrumas.

Dar jis minėjo – jei tokia vyriausybė valdytų laidojimo namus, žmonės nustotų mirti. Vėl tiesiai į dešimtuką – pandemijos metu mažinamas medicinos studentų skaičius.

Visada stipriau, kai nuoširdžiai prabyla tas, kuris dar neseniai pats stovėjo naujosios valdžios garbintojų gretose. Plyšys tikrumui atsiveria mažas, bet šalies viduje spaudimas didžiulis. Srovės jau nesustabdysi. O jau ir nacionalinė žiniasklaida bunda iš miego. Labas rytas.

Gal Užkalnis yra be galo teisus? Laisvės partija – mažvaikiai, konservatoriai – sėdi ir nieko nedaro, o liberalų išvis galėtų nebūti? Gal tame ir yra didžioji problema, jog negauname pakankamai vakcinų? Jie nemoka pakovoti už Lietuvą – tik už save! Gal teisus ir apžvalgininkas Rimvydas Valatka, kuris jau pavadino šią valdžią baugščia.

Pastaruoju metu dažnai minima Butano karalystė, kuri per devynias dienas sugebėjo paskiepyti pusę milijono savo gyventojų. Jų šaliai tai reiškia imunitetą. O dabar – bėkit visi į internetus ir patikrinkite, kokio dydžio yra Butanas, koks jos biudžetas, kiek ten gyventojų, kaip įmanoma juos pasiekti per devynias dienas! Tuomet palyginkite viską su Lietuva.

Gali būti, kad, neatsižvelgdama į jokius suvaržymus, nepaisydama konservatorių uždrausto judėjimo tarp rajonų, artėja nauja viruso banga. Butano valstybės ir tautos tikslas – laimė, todėl ši šalis jau pasiskiepijo. O kokį tikslą turi Lietuva?