Mes žinome, kad Vokietijos reikalavimu Europos Komisija yra paruošusi dokumentą, kuris sukuria precedentą, nes de facto vienintelę Lietuvą traktuoja kaip išskirtinę ES teritoriją, kur Rusija gali turėti specialių interesų, ribojančių Lietuvos suverenitetą. „Dancigo koridorius“ visu gražumu. Jei tokio dokumento nebūtų, tai neabejotina, kad EK pirmininkė Ursula Gertrud von der Leyen po susitikimo su Lietuvos Prezidentu būtų parėmusi Lietuvą, bet ji to nepadarė.
Labai daug žalos Lietuvos reikalui padarė gana kapituliantiškas pačių mūsų skleidžiamas pasakojimas, esą EK gali ir turi teisę spręsti apie sankcijų politiką Lietuvoje. Ginčo esmė teoriškai būtų, kad sankcijų įgyvendinimo politika yra EK kompetencija. Bet Lietuva niekada negali ir neturi sutikti, kad tai tik „įgyvendinimas“, nes tai yra esminis sankcijų politikos keitimas, ir Lietuva turi ir privalo reikalauti tą svarstyti politiniame lygyje. Lietuva negali būti kitokia ES teritorija, tik skirta aptarnauti Rusijos interesus vežant iš „Rusijos į Rusiją“.
Jei mes dabar pasiduosime EK komisijos, o iš tiesų Rusijos spaudimui, tai padarysim labai blogą paslaugą Ukrainai. Turėsime nutilti, nebeturėsime teisės savęs rodyti pavyzdžiu ukrainiečiams, nes būsime pasidavę tik pagąsdinti. Jei pasiduosime mes, kiti bus ukrainiečiai, kuriems išdavikiška „deeskalacijos politika“ užgrius visa Vakarų „appeasment'o“ galia.
Negaliu nutylėti fakto, kad Lietuvos Respublikos Seime yra paskleista informacija, jog kažkoks JAV pareigūnas yra pareikalavęs iš Lietuvos deeskaluotis, sutikti su Rusijos reikalavimais. Tuo labai sunku patikėti, kad tai gali būti JAV pozicija.
Rytoj į Lietuvą atvyksta vienas įtakingiausių JAV atstovų, vienas įtakingiausių, o gal net pats įtakingiausias demokratas JAV Kongrese lietuvių kilmės Richardas Durbinas. Matysime, ką išgirsime iš jo.
Neabejoju, kad mūsų Prezidentas skirs jo vizitui ypatingą dėmesį, visą savo laiką, suteiks visą Lietuvos pagarbą ir argumentų galią. Ir ne tik dėl spaudimo iš Rusijos, bet ir dėl artėjančio NATO viršūnių susitikimo Madride, kur mūsų gali laukti dar viena Lietuvos gynybos diplomatijos fiasko, kai pasinaudojus mūsų tariamu nepasiruošimu, bus nuspręsta ginti Lietuvą iš Berlyno nuotoliniu būdu.
R. Durbino vizitas rytoj yra mūsų galimybė.
Šis mano tekstas yra ir kreipimasis į Lietuvos vadovus susirinkti artimiausiu metu ir aiškiai, be jokių dviprasmybių diplomatijos keliais ir viešai pareikšti, kad Lietuva nesutiks su jokiu „techniniu“ EK išaiškinimu, keičiančiu iš esmės sankcijų politiką, ir kviečia ES ir EK nepasiduoti neteisėtam Rusijos šantažui.
Taip pat šis mano tekstas tebūnie ir atviras kreipimasis į JAV ambasadą Lietuvoje: ar tiesa, kad JAV laikosi pozicijos, jog Lietuva turi pasiduoti Rusijos spaudimui ir prisiimti atsakomybę, aptarnauti Rusijos, užpuolusios ir žudančios Ukrainą, interesus Lietuvoje?