Liberalai nėra niekam jokio prašymo teikę. Ta aplinkybė, jog Viktorija Čmilytė-Nielsen teikiama į Seimo Pirmininkes, yra koalicinis susitarimas, o ne liberalų prašymas. Svarbiausi buvo ir yra darbai, o ne postai – šią poziciją derybų laikotarpiu kartojo visi koalicijos partneriai, ne tik Liberalų Sąjūdis. Ir manau, kad V. Čmilytė-Nielsen bus puiki Seimo Pirmininkė. Kaip būtų ir Gabrielius Landsbergis, jei būtų buvęs toks koalicijos sprendimas.
Nors ką tik baigėsi rinkimai ir liberalų rezultatai akivaizdūs, vis dar atsiranda tvirtinančių, jog žmonių pasitikėjimas Liberalų Sąjūdžiu yra minimalus, nes partija yra teisiama ir todėl jos pirmininkė negali būti ir Seimo pirmininke.
Priminsiu, V. Čmilytė-Nielsen yra trečia partijos pirmininkė po Eligijaus Masiulio, kurio narystė partijoje sustabdyta 2016 m. gegužę. Tą pačią dieną, kai buvo pareikšti įtarimai. Liberalai turbūt buvo greičiausiai sureagavusi ir nė sekundės nesudvejojusi partija, tuomet besilaikiusi aukščiausių atsakomybės standartų, apie kuriuos tiek daug kalbama ir dabartinėje koalicijos sutartyje. (Po E. Masiulio partijos pirmininku buvo Remigijus Šimašius, apklaustas žymiojoje „MG Baltic“ byloje, bet sėkmingai pasitikrinęs pasitikėjimą Vilniaus miesto mero rinkimuose, o vėliau įkūręs Laisvės partiją. Apklausta, beje, buvo ir minėtos partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Po R. Šimašiaus buvo Eugenijus Gentvilas).
Su V. Čmilyte-Nielsen partija kardinaliai atsinaujino, pritraukė naujų žmonių. Ir kaip parodė rinkimai, jos lyderystė yra labai sėkminga. Pusė Liberalų Sąjūdžio narių Seime išrinkti vienmandatėse, kur pasitikėjimas reiškiamas asmeniškai. Vienmandatėje į Seimą išrinkta ir V. Čmilytė-Nielsen. Seime ji jau trečią kadenciją ir savo veikla spėjo pelnyti ne tik pozicijos, bet ir opozicinių partijų paramą ir pagarbą.
Vis dėl to keisčiausia, kad tokius klausimus apie liberalus ir jos lyderę kelia tie, kurie patys yra teismo pripažinti sakantys netiesą. Konkrečiai turiu galvoje Vytautą Baką, stebėdamasis politiškai apsimelavusio (esą jis neturintis nieko bendro su referendumu dėl žemės pirkimo, su glifosatu ir Kremliumi) asmens drąsa moralizuoti kitus ir ypač V. Čmilytę-Nielsen. Žmogus, rašęs laiškus Kremliui, vėliau naudojęsis ir buvęs manipuliuojamas VSD informacija, po to viešai šmeižęs VSD direktorių iš Seimo tribūnos.
Drąsą, panašu, galima paaiškinti tik V. Bako turėtomis galimybėmis pasinaudoti mūsų teisinės valstybės spragomis. Apie šių spragų pašalinimą ir kalbėjo rinkimų į Seimą metu liberalai. Laikas baigti su slaptais metodais gautos informacijos manipuliavimu savo tikslais. Jokios tarnybos interesai neturi būti aukščiau valstybės interesų – ir nekaltumo prezumpcijos, ir žmogaus orumo gynimas yra didesnis valstybės interesas nei tarnybų savigyna. FTB buvusio direktoriaus James Comey, savo įstaigos interesą laikiusio aukščiau valstybės, istorija yra gera pamoka, kaip neturi būti.
Taip ir nesame išgirdę aiškios mūsų spec. tarnybų pozicijos ginant Lietuvos interesus Astravo elektros aferoje. Matome, kad oligarchų įmonės toliau dalyvauja pirkimuose, kuriuose reikia specialių leidimų. Niekas neprotestuoja, kad premjeras nėra iki šiol apklausiamas „covid pirkimų“ byloje, kad generalinis prokuroras išvažiuoja į svarbiausius teisėjus Europoje, kad įmonė, stačiusi Rusijos karinį oro uostą ir dalyvaujanti Rusijos delegacijos sudėtyje derybose su Kinija, toliau investuoja Lietuvoje ne tik į jautrias sritis, bet ir į viešą savo reputacijos plovimą.
Ateityje būtina sutvarkyti nežabotas manipuliacijas pažymomis kaip instrumentu, prilygstančiu teismo sprendimui (kaip alternatyvia teise), neterminuotus Lietuvos piliečių sekimus be jokios atsakomybės.
V. Bako ir jo rėmėjo Dariaus Kuolio dėmesiui. Štai kokie darbai liberalų iniciatyva yra ir bus svarstomi tarp koalicijos veiklos planų, o V. Čmilytė-Nielsen, kaip būsima Seimo pirmininkė, tikiu, prisidės prie jų įgyvendinimo:
1. Priimti žvalgybos ombudsmeno įstatymą, kuriame būtų suteiktos realios teisės kontroliuoti žmogaus teisių požiūriu visų žvalgybinių institucijų veiklą.
2. Žvalgybos ir kontržvalgybos įstatymuose nustatyti konkrečius informacijos apie privatų asmens gyvenimą pagrindus, maksimalus žvalgybos informacijos rinkimo priemonių terminus, įtvirtinant nuostatą, panaikinančią neribotą sekimo laiką, asmens teisę kreiptis į teismą dėl žmogaus teises ribojančių informacijos rinkimų priemonių taikymo, žvalgybos informacijos saugojimo ir panaudojimo terminų bei tvarkos.
3. Priimti įstatymą, ribojantį viešą sekimą, ir griežtai reglamentuoti duomenų saugojimą ir naudojimą.
4. Užtikrinti, kad bet kokia žvalgybinė veikla turi būti kontroliuojama Generalinės prokuratūros ir ombudsmeno.
5. Pakeisti STT ir VSD „pažymų“ teikimo ir naudojimo tvarką: pažymos tik analitinės, nuasmenintos. Asmuo, minimas „pažymoje“, jei tai turi įtakos jo reputacijai ar pretenduojamoms pareigoms užimti, turi teisę susipažinti su informacijos turiniu ir skųsti tai teismui. Be teismo sprendimo pažymos turinys nėra asmens patikimumo vertinimas.
7. Parengti įstatymus, kurie griežčiau reglamentuotų nedraugiškų, autoritarinių ir totalitarinių valstybių ir su jomis susijusių asmenų investicijas ir dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose.
9. Įstatymiškai reglamentuoti „užsienio agento“ deklaravimo prievolę. Visi ne NATO ir ES šalių piliečiai ir juridiniai asmenys, investuojantys, dalyvaujantys viešuose pirkimuose, išskyrus mažos vertės pirkimus, energetikoje, transporte, informacinių ir ryšių technologijų ar visuomenės informavimo srityje, turi būti užsiregistravę kaip galimai turintys interesų su kitos valstybės interesais.
10. Sukurti mechanizmą, detaliai reguliuojantį teisėsaugos veiksmus verslo atžvilgiu ir užtikrinantį prevenciją verslo įmonių fiziniam ir reputaciniam žlugdymui dėl teisėsaugos veiksmų.
11. Įtvirtinti efektyvias asmenų galimybes apginti savo teises nuo valstybės (pareigūnų asmenyje) perteklinio smurto ir prievartos taikymo.
12. Įstatymiškai aiškiai įtvirtinti, pagal kurį įstatymą – Kriminalinės žvalgybos ar Baudžiamojo proceso kodekso – specialiosios tarnybos konkrečiu atveju turi atlikti nusikalstamos veikos aplinkybių tyrimą.
13. Peržiūrėti ir tobulinti ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijų sistemą, įvedant kriterijus, aiškiai apibrėžiančius ikiteisminio tyrimo pareigūnų padarytų pažeidimų identifikavimą, priimtų procesinių sprendimų pagrįstumo vertinimą bei jų naikinimo teisines prielaidas.
14. Peržiūrėti kriminalinės žvalgybos įstatymo metu surinktų duomenų panaudojimo baudžiamajame procese tvarką, tobulinti teikimų bei teismų sankcijų teikimo ir priėmimo teisinį reglamentavimą, susiejant pastarąjį su atsakomybe už žmogaus teisių pažeidimus.
15. Tobulinti prokurorų atliekamą ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų kontrolės mechanizmą, nustatant aiškius kriterijus ir būtinų kontrolės veiksmų teisinį reglamentavimą, sąžiningą asmenų informavimą apie jų atžvilgiu padarytus teisės ar privataus gyvenimo pažeidimus.
16. Keisti prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų drausminės atsakomybės reglamentavimą, ilginant patraukimo drausminėn atsakomybėn terminą.
17. Nustatyti ir įgyvendinti principą, pagal kurį vidaus teisės aktais institucijos pačios negalėtų reguliuoti santykių, kurie gali turėti įtakos asmens laisvių apribojimams, reglamentuoti informacijos apie Lietuvos piliečius rinkimą, naudojimą, saugojimą bei naikinimą.
18. Pakeisti asmens sulaikymo pagrindus ir galimybes, nustatant pagrindinį principą, jog asmuo sulaikomas tik pagrįstu teismo sprendimu.