Aš radau sau atsakymą. Tai - kvailumas, godumas, baimė.
Šie trys dalykai šiandien stabdo ir darželių trūkumo problemos sprendimą. Vakar buvome pasiruošę Vilniaus miesto Taryboje pradėti svarstyti klausimą dėl 100 eurų paramos skyrimo vaikams, einantiems į privačius darželius.
Daliai tarybos narių (opozicijai ir konservatoriams) šis sprendimas pasirodė per greitas arba per drąsus, tad jų prašymu, sprendimas nukeltas dviem savaitėm.
100 eurų krepšelis pagelbės vidutines pajamas gaunantiems tėvams
Praskolinta savivaldybė pagal išgales renovuoja valstybinius darželius, stato keletą naujų, tačiau šios ilgai užtrunkančios statybos sukuria vos keletą šimtų naujų vietų mažiesiems vilniečiams.
O problemą reikia spręsti jau šį rudenį: tėvai nori ir turi dirbti, vaikai - būti gerai ugdomi ir prižiūrimi už įkandamą kainą. Šiandien matome, kad rudenį beveik 3 000 vaikų nepateks į darželius. Ką pasiūlyti tėvams? Palaukti porą metų? Mums toks kelias nepriimtinas.
Apklausus privačius darželius paaiškėjo, kad jie jau dabar būtų pasiruošę priimti per 1000 vaikų papildomai. Jei bent pusė to būtų padaryta, tai būtų galima laikyti sėkme. Lėšų skyrimo tvarka yra sudėliota taip, kad darželių kaina sumažėtų būtent 100 eurų. Darželiai, gavę šią dotaciją, įsipareigoja ateityje savo paslaugų kainos nekelti.
Kodėl tikime tokiu sprendimu? Dalis tėvų, kurie gauna vidutines pajamas, šiandien negali leisti vaikų į privatų darželį, nes jis elementariai per brangus.
Bet gavę kompensaciją daug tėvų pasirinks labiau jiems tinkamą, labiau priimtiną pagal ugdymo pobūdį, mažesnes grupes turintį ar patogesnėje vietoje esantį darželį.
Natūralu, kad liks daugiau vietų valdiškose įstaigose tiems, kas uždirba mažiau. Galų gale, tėvai turės teisę rinktis – ar samdyti auklę, ar leisti vaiką į privatų darželį. Visi - ir mažas, ir vidutines - pajamas gaunantys tėvai turės galimybę pasirinkti.
Dabar tokio pasirinkimo nėra – mama lieka namie arba samdo auklę. Galiausiai, Vilniaus miestui šiandien tai vienintelis įmanomas kelias, nes valdiškos statybos ir valdiški darželiai – tris kartus brangiau.
Kvailumas, godumas ir baimės
Aš nuoširdžiai nesuprantu ir koalicijos partnerių, ir oponentų, kurie renkasi kelią nedaryti nieko. Tie patys socialdemokratai Švedijoje palaiko tokį modelį, kiti Lietuvos miestai, tokį krepšelį jau įvedė.
Ko laukia Vilniaus Tarybos nariai, puikiai žinantys, kad tai yra vienintelis racionalus ir protingas kelias? Juk kvaila nepriimti sprendimo, kuris savivaldybei yra pakeliamas finansiškai ir kuris padės daugybei Vilniaus šeimų.
Matau, kad dažnai sprendimas yra nepriimamas, nes daug kam norisi statybų, investicijų į plytas. Kažkam norisi pagroti seną giesmelę – „tai negi padėsime turtingiesiems“. Būtent tai aš vadinu neatsakingu godumu.
Kaip tik valdiškos statybos reikštų, kad vietoje 100 eurų darželiai „turtingiesiems“ būtų sukuri už 300 eurų per mėnesį. O iš tikrųjų dar blogiau – būtent vidurinioji klasė ir toliau liktų be darželių savo vaikams, nes, kaip minėjau, kito kelio priimti visus į darželius Vilniuje tiesiog nėra. Šių dalykų demonstratyvus nesupratimas yra arba ciniškas politikavimas, arba išminties trūkumas.
O svarbiausia yra baimės. Ką pagalvos rinkėjai, jeigu pritarsime liberalų iškeltam siūlymui? Gal kažkam nepatiks? Gal būsiu labiau išgirstas, jei tiesiog oponuosiu, nes man patinka oponuoti ir būti kitokiu? Kur veda toks mąstymas? Į stagnaciją. Moderni savivalda turi būti pajėgi priimti miestiečiams reikalingą sprendimą kaip įmanoma greičiau.
Tikiu, kad vilniečiai laukia sveiko proto sprendimų, todėl pagaliau išspręsime darželių rebusą ir padarysime gerą darbą visiems Vilniaus gyventojams.
