Įjunkime krizės amortizatorių
Dabar ne taip svarbu ginčytis, kas sukels krizę: virusas ar jo nulemtas karantinas. Galima nesunkiai prognozuoti, kad nedarbas išaugs, daug verslų užsidarys, o valstybei teks ieškoti išeičių, kaip surinkti pakankamai mokesčių.
Viena yra aišku: statybų sektorius tampa vienu svarbiausių krizės amortizatorių. Suprantama, kad sunkmečio metu ne visi statybų segmentai gali pasigirti sėkme, gyvenamųjų namų statybos apimtys dažniausiai pradeda mažėti, nes investuotojai atidžiau vertina riziką, o tai lemia privačių investicijų mažėjimą.
Iki balandžio 20 d. Užimtumo tarnyba suskaičiavo 43 statybos sektoriaus įmones, kurios kreipėsi dėl 169 darbuotojų prastovų subsidijų. Bet tai tik pradžia, neabejoju, kad vis daugiau statybos bendrovių patirs sunkumų.
Čia veriasi puiki terpė valstybiniams infrastruktūros objektams. Krizės metu rangos darbų kaina dažniausiai linkusi mažėti, tačiau įmonėms reikia dirbti ir uždirbti, kad šiuo sunkiu laikotarpiu galėtų išlaikyti brangiausią turtą – darbuotojus.
Mano žvilgsnis krypsta į Kauną, kur artimiausiu metu gali startuoti ar tęstis keletas svarbių Kaunui ir Lietuvai statybų: S. Dariaus ir S. Girėno stadiono bei „Žalgirio“ arenos rekonstrukcijos ir Mokslo salos statyba.
Visi trys minėti objektai yra labai svarbūs ne tik Kaunui. Lietuva galėtų turėti nors vieną tarptautinius standartus atitinkantį stadioną, nes kol kas Vilniuje ant Šeškinės kalvos tik piktžolės želia.
Mokslo muziejus rastųsi tame mieste, kur ir priklauso – Kauno universitetai to nusipelnė. Dar vienas 50 metrų plaukimo baseinas (50 metų baseinas yra ir „Girstučio“ komplekse) vandens sporto srityje leistų Kaunui tapti vienvaldžiu lyderiu Lietuvoje.
Miestiečiai privalo reikalauti
Pastaraisiais metais Kaunui nesisekė su dideliais projektais. Vis girdime apie planus, kada jie bus įgyvendinti, bet geriausias šių pažadų pavyzdys yra S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos fiasko.
Be abejo, negalima pamiršti karčių pamokų, kurias suteikė turkų rangovai stadiono rekonstrukcijos metu. Objektai turi būti kontroliuojami, bet rangovams netrukdoma atlikti savo darbą.
Kauno miesto savivaldybė turi padaryti viską, kad ir stadiono, ir kiti dideli objektai kuo greičiau startuotų ir būtų įgyvendinti.
Pačios statybos svarbios ir todėl, kad tokių objektų projektuose dalyvauja ne tik generaliniai rangovai, bet ir daugybė samdomų subrangovų. Įprastai viena darbo vieta dideliame statybos objekte sukuria dar kelias darbo vietas kituose sektoriuose. Keli tūkstančiai darbo vietų didelėse statybose reiškia keliolika tūkstančių papildomų darbo vietų.
Bendra investicijų suma šiems trims objektams gali siekti apie 82 mln. eurų. Pasikartosiu: dabar geras metas statyti, nes praėjus šiam sunkmečiui kainos neabejotinai vėl pakils, kaip atsitiko ir po 2008–2009 metų krizės.
Gali prilygti arenos efektui
Priminsiu, kad „Žalgirio“ arena pradėta statyti 2008 metų rugsėjį – pačioje krizės pradžioje. Miesto biudžetas, palyginus su šiandiena, buvo varganas. 2010 metų Kauno miesto kišenėje buvo apie 203 mln. eurų arba 172 mln. eurų mažiau nei prognozuojamas šių metų biudžetas. „Žalgirio“ arena tuo metu kainavo apie 49 mln. eurų. Jau po kelerių metų miestas nebūtų turėjęs šansų pastatyti šį objektą už tokią kainą.
Tuomet nebuvo galima visiškai įsivaizduoti, kokį efektą miestui turės ši arena, bet praėjus vos keletą metų po jos atidarymo miestas tai pajuto.
Kauniečiai turėtų reikalauti, kad miestas įgyvendintų minėtas statybas. Mokslo sala ir rekonstruotas stadionas Kauno vystymuisi gali suteikti dar vieną postūmį. Galbūt net prilygtų „Žalgirio“ arenos, atidarytos 2011 metų rugpjūtį, efektui. Negalime praleisti tokios galimybės.
Dabartinis sunkmetis skiriasi nuo 2008–2009 m. finansų krizės, nes šiandien finansinių išteklių netrūksta. Vokietija ir Didžioji Britanija jau paskelbė, kad skirs kuo daugiau lėšų statybos projektams, kad tik sumažintų bedarbių skaičių. Sekime šiuo pavyzdžiu.