Prezidento ekonominė politika vis labiau tampa populistine. Siūloma tik didinti išlaidas ir beveik nieko, kaip didinti biudžeto pajamas.
Iš principo diskutuotinas klausimas, kiek pagal konstitucinę sąrangą galimas toks reiškinys kaip prezidentinė ekonominė – mokestinė politika. Atsakomybė už biudžetą – konstitucinė Vyriausybės. Biudžeto projektą išimtinai Seimui teikti gali TIK Vyriausybė. Tad teikiami tokie siūlymai, dėl kurių reikia koreguoti biudžetą (kaip kad pasiūlymas dėl 100 eurų vienkartinės išmokos) kelia rimtų abejonių, ar nelaužoma Konstitucija, įsiterpiant į kitos valdžios kompetenciją?
Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad svarstydamas biudžeto projektą, Seimas gali didinti išlaidas tik nurodydamas šių išlaidų finansavimo šaltinius. Taigi matome, kad išlaidų didinimas turi eiti su biudžeto svarstymu, o biudžetą gali teikti TIK Vyriausybė, o išlaidos turi turėti šaltinius. Taigi, atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ir į 2002 01 14 KT nutarimą dėl valstybės ir savivaldybių biudžeto rodiklių, įdomu, kaip apskritai pasisakytų KT dėl Prezidento gerovės iniciatyvų konstitucingumo.
Galima suprasti, kodėl G. Nausėda siūlo ekonominius sprendimus. Jį įkaitu daro dvi aplinkybės – buvę ir būsimi Prezidento rinkimai. Buvusius laimėjo žadėdamas gerovę, būsimuose gali būti sunku, nes reikės paaiškinti, kur ta gerovė. Todėl jam svarbu siūlyti kuo daugiau gerovės ir kuo daugiau išlaidų. Nedelsiant! Tokia politika bandant pataikauti rinkėjams – praktiškai be pralaimėjimo: priims – bus Prezidento nuopelnas, nepriims – bus galima per rinkimus parodyti pirštais, kas trukdė sukurti gerovę.
Dar kadencijos pradžioje Prezidentas, teikdamas pirmą „gerovės“ paketą, elgėsi gan atsakingai. Siūlyta sparčiau indeksuoti pensijas 2020 ir 2021 metams, kaina 65 mln., tačiau su siūlymu didinti biudžeto išlaidas sekė ir siūlymas, kaip didinti biudžetines pajamas. Tuokart siūlyta labiau apmokestinti didesnes pajamas. Skaičiuotos papildomos 68 mln. įplaukos į biudžetą. Siūlyta mažinti dyzelino akcizų lengvatą ūkininkams. (+ 17 mln. biudžeto pajamų). Taigi korektiškumas išlaikytas. Galima ginčytis, geri siūlymai ar blogi, laiku ar ne laiku, bet paketas subalansuotas. Bet tokia strategija, matyt, pasirodė mažai efektyvi. Siūlant mokesčius, atsiranda, kam nepatinka. Taigi, daugiau tokių „klaidų“ šalies vadovas nebedarė. Pasipylė vien lengvatos ir išmokos, o jau iš kur dengti, tegu Vyriausybė galvoja.
Prasidėjo kasmetinis siūlymų didinti NPD maratonas. NPD didinti kasmet siūlo ir Vyriausybė, kai tvirtinamas Valstybės biudžetas. Taigi iš esmės Prezidentui svarbu, kad šis siūlymas nuskambėtų kuo anksčiau.
2020 m. pavasarį G. Nausėda Seimui teikė brangų antikovidinių gerovės priemonių paketą. Siūlė lakinai mažinti GPM (- 322 mln. iš biudžeto); siūlė didinti NPD (- 84 mln. netekimai biudžetui). Siūlė vienkartines išmokas vaikams ( - 75 mln. iš biudžeto) Deja, apie šaltinius jau nė žodžio. Reiškia skolos didinimą.
2021 m. pavasarį vėl NPD didinimo siūlymas, kurių kaina -80 mln. biudžetui. Iš kur lėšos? Nėra, tik hipotetinis pasamprotavimas, kad jei Seimas priims statybininkų kortelę, tai ji sektoriuje sumažins šešėlį apie 200 mln.
2022 m. naujausi siūlymai 100 eur. vienkartinių išmokų tam tikroms grupėms ( -103 mln. biudžetui) ir NPD didinimas (-62 mln. biudžetui). Iš kur pinigai? Iš „perteklinio surinkimo“. Taip, perteklinis surinkimas prognozuojamas (finansų ministerijos preliminariu skaičiavimu apie 77 mln.), bet ne tokio dydžio, apie kokį kalba prezidentūra (150 mln). Net ir prie šių aplinkybių nepamirštinas dalykas, kad biudžetas – deficitinis. Virš milijardo išlaidos viršija pajamas. Tai bet kokie pertekliai neužkemša skylės biudžete, o jų dar nesurinkus, jau norima dvigubai ištaškyti pačioje metų pradžioje, kai ką tik didintas ir tas pats NPD, ir pensijos, ir minimali alga, ir vienišo asmens išmoka, ir bazinis dydis.
Prezidento patarėja, įgarsindama šalies vadovo nuomonę, pasakė, kad biudžeto patuštinimai kuria pasitikėjimą Valstybe. Drįsčiau ginčytis. Pasitikėjimą pirkit jau bandė LVŽS koalicija, prieš rinkimus barstydama vienkartines išmokas. Nesuveikė.
Tokie sprendimai gal laikinai ir didina kažkieno reitingus, tačiau pasitikėjimo Valstybe – ne.
Pasitikėjimas pirmiausia statomas ant atsakomybės pamatų. Sunkių, dažnai ne pačių populiariausių, bet reikalingų sprendimų ir atviro bei sąžiningo dialogo su visuomene.