Ar jis iš tikrųjų padidina rinkėjų aktyvumą, ar tai - tik iliuzija? Ar jis pakankamai saugus? Ar Rusijos kibernetinės atakos nesufalsifikuos rinkimų rezultatų? Ar Estijoje tikrai viskas yra gerai su e. balsavimu?
Tokia diskusija yra labai sveikintina. Tai atskleidžia ne tik tai, kad Lietuvos piliečiai yra susirūpinę Lietuvos kibernetiniu ir kitokiu saugumu Ukrainos konflikto kontekste, bet ir tai, kad jiems rūpi, kokia yra Lietuvos demokratijos kokybė ir ką reikia daryti, kad demokratiniai rinkimai mūsų šalyje taptų patogesni, aktyvesni ir labiau prieinami mūsų emigrantams.
Apie rinkėjų aktyvumą. Tyrimai rodo, kad i. balsavimas iš pradžių jį padidina, tiek dėl entuziazmo naujove, tiek dėl jaunimo aktyvumo. Vėliau rinkėjų aktyvumas natūraliai nukrenta, tiek dėl sumažėjusio entuziazmo, tiek dėl kitų, t.y., tradicinių, veiksnių, kaip bendra politinė situacija šalyje, konkrečių rinkimų svarba, kandidatai ir pan. Tačiau vis dėlto i. balsavimas rinkėjų aktyvumą padidina.
Galiausiai, jei, neegzistuojant i. balsavimo galimybei, pilietis nusprendžia neiti prie balsadėžės, tai gali lemti ir paprasčiausias tingumas. Tačiau jei i. balsavimas Lietuvoje būtų įvestas, o rinkėjų aktyvumas vis tiek išliktų žemas arba kristų, nors prieiga prie interneto mūsų šalyje yra viena iš labiausiai prieinamų pasaulyje, tai jau būtų signalas Lietuvos valdžiai, politinėms partijoms ir politikams, kad jie valstybėje daro kažką ne taip. Tačiau tai nebūtų ženklas, kad i. balsavimo mums nereikia.
Apie saugumą. Estijoje, kur internetu balsuojama nuo 2005 metų, iš tikrųjų nėra viskas gerai su i. balsavimu. Nuogąstavimus dėl Estijos i. balsavimo saugumo yra išreiškę ir informacinių technologijų (IT) mokslininkai, ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), aktyviai stebinti rinkimus visame pasaulyje.
Vis dėlto, nei ta pati ESBO, nei užsienio valstybių stebėtojai, nei Estijos politikai ar rinkėjai nėra pareiškę jokių pretenzijų dėl rinkimų demokratiškumo. Rinkimai vyko ir įvyko, jų rezultatų iš esmės nekvestionavo ir juos pripažino ir tarptautiniai stebėtojai, ir rinkimų pralaimėtojai, ir Estijos piliečiai. Žinoma, smulkių pažeidimų, kaip ir visur, bei mėginimų pirkti balsus net ir internetu pasitaikė, tačiau tai neturėjo lemiamos įtakos rinkimų rezultatams. Kitaip tariant, ar kas nors girdėjo, kad Estijoje rinkimai būtų vykę nedemokratiškai ir neskaidriai?
Nėra absoliučiai saugių technologijų, deja, net ir japonų atominių reaktorių, kai pasekmės buvo ypač tragiškos ir skaudžios... Net ir demokratinių valstybių piliečiai negali jaustis visiškai saugūs, kai už tūkstančio kilometrų vyksta svetimas karas, kaip liepos 17 d. atsitiko su MH-17 orlaiviu, kurio keleiviai buvo daugiausia Nyderlandų piliečiai, skridusiu per Rytų Ukrainą...
Jokiu būdu nesakau: per daug čia nesiginčykime, įveskime tą i. balsavimą kuo greičiau, o technologinių katastrofų ar kibernetinių atakų pasitaiko visur.
Ne, tiesiog sakau: būkime realistais, vertinkime labiausiai tikėtinas situacijas ir scenarijus, turėdami gerus kitų valstybių pavyzdžius. O būgštavimai dėl i. balsavimo saugumo neturi tapti pretekstu ar išankstiniu nusistatymu visuomet kritikuoti technologinę ir skaitmeninę pažangą...
Su tokiomis nuostatomis žmonija nebūtų į kosmosą ir Mėnulį neišsiuntusi ne tik žmogaus, bet ir šuns, o Lietuva turbūt nebūtų drįsusi paskelbti nepriklausomybės 1991 m. kovo 11 d...
Galime savęs paklausti labai paprastai: o balsavimas paštu - saugus? Ar jis tikrai saugesnis nei balsavimas internetu?