Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba padėtų išspręsti įsisenėjusias gyvūnų teisių problemas ir išvengti didelio masto žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų.

Praėjusiais metais didelio visuomenės dėmesio sulaukė nelegalių šunų „daugyklų“ skandalas. Aptikta šimtai baisiomis sąlygomis dauginamų ir auginamų gyvūnų ir tai padaryta tik dėl to, kad žmonės, neapsikentę dėl tokios situacijos, patys inicijavo patikrinimus.

Problema neatsirado paskutiniais metais, ji yra įsisenėjusi ir į ją daug metų žiūrima pro pirštus. Gyvūnų gerovės pažeidimai nesiliauja ir privačiuose zoologijos soduose, nuolat girdime apie namuose nukankintus gyvūnus, o asmenys, kurie tai padarė, atsiperka nedidelėmis bausmėmis. Šie ir kiti atvejai rodo, kad tai yra sisteminė problema. Jos sprendimui taip pat reikalingi ne vienkartiniai, o sisteminiai pokyčiai, kuriuos galėtų įgyvendinti atskira institucija – Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba.

Šiuo metu pagrindines gyvūnų gerovės kontrolės funkcijas atlieka Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai kontroliuoja daugiau kaip 140 000 ūkio subjektų: prekybos ir viešojo maitinimo įmones, gyvūninio ir negyvūninio maisto gamintojus, pienininkystės ūkius, pašarų, veterinarinių vaistų gamybos ir kitas įmones. Tarnyba kasmet atlieka apie 47 000 patikrinimų, ištiria per 4 000 vartotojų skundų ir suteikia daugiau kaip 4 000 konsultacijų.

Naivu tikėtis, kad tiek funkcijų turinti tarnyba skirs pakankamai dėmesio gyvūnų gerovės kontrolei, teiks reikšmingus siūlymus, kurie leistų sistemiškai spręsti gyvūnų gerovės ir apsaugos problemas. Tai, kad gyvūnų teisių pažeidėjai ne baudžiami, o jų nelegali veikla kartais net ir įteisinama, yra ne kas kita, o sisteminės korupcijos apraiškos.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisose numatoma, kad Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba kontroliuotų ir prižiūrėtų, kaip įgyvendinami Lietuvos ir tarptautiniai teisės aktai, reglamentuojantys gyvūnų gerovę, tirtų skundus, pranešimus ir savo iniciatyva atliktų tyrimus dėl galimų gyvūnų gerovės pažeidimų, taip pat nagrinėtų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo gyvūnų gerovės srityje, perduotų informaciją ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, teiktų Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei pasiūlymus dėl priemonių gyvūnų gerovei pagerinti, teisės aktų pakeitimo pasiūlymus.

Gyvūnų gerovės kontrolierius 5 metų kadencijai Seimo Pirmininko teikimu būtų skiriamas Seimo. Tas pats asmuo kontrolieriumi negalėtų būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Jei tikrai norime reikšmingų pokyčių gyvūnų teisių srityje, atskira institucija, kuri dirbtų tik su gyvūnų teisėmis ir pradėtų spręsti tai, kas buvo nesprendžiama dešimtmečius, yra tiesiog būtina.