Viskas galbūt būtų ir gerai, jei ne faktas, jog planuojama įsigyti (nuomotis) dyzelinu varomus autobusus, kurių Europoje pradedama atsisakyti, siekiant miestuose sumažinti oro taršą. Todėl susidaro įspūdis, kad Vilniaus meras žengia priešingu keliu, nei kitų Europos miestų merai.
Vilnius auga, transporto srautai taip pat tik didės. Taip, vilniečiams reikia patogaus, greito viešoje transporto, kad jis būtų patrauklus ir dalis žmonių galėtų iš automobilių persėsti į visuomeninį transportą, tačiau transporto plėtra turi būti planuojama taip, kad spręstų pagrindines miesto problemas, o ne prisidėtų prie jų gilinimo.
Sostinėje jau ketvirtus metus iš eilės yra viršijama transporto sukelta kietųjų dalelių tarša. Rugsėjį jau buvo užfiksuota 32-a diena metuose, kai transporto sukelta kietųjų dalelių tarša viršijo dienos normas.
Iškastiniu kuru varomi autobusai yra vienas iš pagrindinių CO₂ ir kietųjų dalelių emisijų šaltinis. Skaičiuojama, kad elektra varomas viešasis transportas kasmet gali sutaupyti 500 tonų išmetamos anglies dvideginio emisijos, lyginant su autobusais, varomais dyzelinu. Būtent į tai ir reikėtų atsižvelgti atnaujinant sostinės visuomeninį transportą. Žinant tai, kad šiandieninio troleibusų parko amžiaus vidurkis yra 21 metai, o daugiau nei 130 troleibusų yra net 20-30 metų senumo, galbūt daugiau dėmesio reikėtų skirti viešojo transporto elektrifikavimui, o prioritetą teikti bent jau biodujomis varomiems (dar geriau – elektra) autobusams.
Esu girdėjęs nuogąstavimu, kad didelėmis investicijomis į autobusų įsigijimą, siekiama numarinti troleibusų parką. Nežinau, ar tokie viešoje erdvėje sklandantys nuogąstavimai yra pagrįsti, tačiau Vilniaus troleibusai šiandien yra tapę savotišku sostinės simboliu, todėl be abejonės jiems tikrai vertėtų skirti daug daugiau dėmesio, nei planuojama.
Daugelis Europos miestų kaip tik plečia elektrinio viešojo transporto infrastruktūrą. Štai, Lione (Prancūzijoje) tiesiama nauja troleibusų linija, kurią aptarnaus itin didelės talpos troleibusai. Zalcburge (Austrijoje) pratęsiamos 2 linijos, parkas papildomas naujais troleibusais, o vienas autobusų maršrutas keičiamas į troleibusų. Austrai džiaugiasi ir skaičiuoja, kad per metus vien tame maršrute pakeitus dyzelinius autobusus į troleibusus per metus bus sunaudojama 150 tūkst. mažiau litrų dyzelinio kuro, o taip pat net 400 tonų sumažės anglies dioksido emisija. Aktyvus troleibusų parko atnaujinimas vyksta ir kaimyninėje Rygoje – į gatves išvažiuos 125 nauji troleibusai.
Europos Komisija šiais metais išleido „Europos mažos emisijos mobilumo strategiją“, kuria imasi priemonių paskatinti mažai skleidžiančio ir visai emisijos neišmetančio transporto plėtrą. Šioje strategijoje dėmesys skiriamas ir viešajam transportui, kuris dabartinėje transporto sistemoje išmeta nemažą anglies dioksido dalį.
Vis labiau kelią pradeda skintis Europos miestų iniciatyvos mažinti transporto keliamą taršą. Dyzelinu automobilius planuoja iki 2020 metų uždrausti Paryžius (Prancūzija), Madridas (Ispanija), Atėnai (Graikija). Vokietijos parlamente šiais metais pasiūlyta dar kardinalesnė rezoliucija – nuo 2030-ųjų pradžios uždrausti automobilius su vidaus degimo varikliu. Nyderlandai per kelis dešimtmečius planuoja visiškai pereiti prie elektrinio transporto naudojimo. Olandijos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo nuo 2025 metų nebus galima pardavinėti benzinu ir dyzelinu varomų automobilių. Jau dabar Nyderlanduose registruotų elektromobilių skaičius sparčiai auga. Neišvengiamai tokios tendencijos daro įtaka ir visuomeniniam transportui.
Londono meras Sadiqas Khanas lapkričio pabaigoje pranešė, kad miestas nuo 2018 m. nustos pirkti dviaukščius autobusus, kurie šiandien varomi dyzelinu. Vietoje jų planuojama pirkti autobusus, kurie yra visai netaršūs arba skleidžia tik minimalią taršą. Toks sprendimas priimamas siekiant sumažinti didėjančią Londono oro taršą.
Khanas, tapęs Londono meru, miesto taršos mažinimą iškėlė vienu ir savo kadencijos prioritetų. Visai tai dėl liūdnos statistikos – 9400 kasmet įvykstančių ankstyvų mirčių Londone siejama su oro tarša. Tapęs meru, Khanas jau yra uždraudęs taršiausių autobusų naudojimą labiausiai užterštose gatvėse, taip pat jis pasiūlė emisijos mokestį taršiausiems automobiliams, planuoja išplėsti labai mažos taršos zonas.
Mažos ar nulinės taršos autobusų plėtrą planuoja vis daugiau miestų. Palaipsniui pereiti prie švaresnio viešojo transporto ir nustoti naudoti dyzelinu varomus autobusus planuoja Niujorkas, Amsterdamas, Paryžius, Madridas, Meksikas.
Stebina ir besikeičiančių merų nesikeičianti neapykanta galimam lengvojo metropoliteno projektui sostinėje. Ankstesnis meras kažkodėl labai propagavo tramvajų, kuris tik dar labiau apkrautų užgrūstas miesto gatves, o dabartinis – linkęs grįžti prie taršiausio – dyzelinio – transporto. Tuo tarpu lengvasis , automatiškai valdomas metro yra idealus sprendinys Vilniaus didumo miestams, patraukli ilgalaikė ir stabili investicija potencialiems investuotojams, galimybė be kamščių sujungti nutolusius nuo centro miesto rajonus, paversti miegamuosius kvartalus visavertėmis, pulsuojančio miesto gyvenimo dalimi.
Vilniaus miesto savivaldybės yra pasirašiusi Merų paktą, kuriame įpareigojama sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 20 proc. lyginant su baziniais 2003 metais. Jis bei dabartinės Europos miestų transporto plėtros tendencijos ir turėtų būti pagrindiniais orientyrais planuojant viešojo transporto atnaujinimą didžiuosiuose Lietuvos miestuose.