Kalbama, kad už iš priešiškų rankų gaunamus pinigus rašomi straipsniai, formuojamas vienoks ar kitoks politikų įvaizdis, apmokami po straipsniais rašomi komentarai. Šią informaciją girdime iš atsakingų institucijų ir politikų. Prisiminkime ir tarpukario Lietuvos istoriją...
Deja, iš atsakingų asmenų girdime tik miglotus pareiškimus, o privalome tiksliai žinoti priešų, kurie ima pinigus iš nedraugiškų valstybių, vardus ir pavardes. Jei visuomenė žinotų tą informaciją, nereikėtų spėlioti, kas yra priešas, o kas patriotas. Pavyzdžiui, kaip vertinti buvusį ar esamą Viešojo saugumo tarnybos vadą, Seimo Pirmininkę ar vidaus reikalų ministrą?.. Pavojinga, kai valstybės patriotai paverčiami priešais, o priešams velkamas avinėlių kailis.
Noriu atkreipti dėmesį į dažnai puolamo ir kritikuojamo krašto apsaugos ministro Juozo Oleko padėtį.
Vakarų demokratijoje įprasta, kad ministerijai vadovauja politikas. Tuo tarpu Rytų autokratijos šalys pasisako už vadinamus „specialistus“. Daugelis save pristatančių Vakarų demokratijos gerbėjais ir Lietuvos patriotais puola ministrą J. Oleką, kad jis nėra specialistas, ir aiškina, kad ministerijai vadovauti turi specialistas. Ar šie kritikai – už Lietuvą? Ar jie apmokami, ar klaidinami tiesioginių ar netiesioginių savo šeimininkų, Lietuvos priešų? Prisiminkime kertinį demokratijos principą – civilių kontrolę kariškiams ir kitoms jėgos struktūroms. Mūsų prieškario valstybės istorijoje jau buvo karinis perversmas.
Girdime naujus pasiūlymus dėl šauktinių. Vėl patriotais prisistatantys politikai ir visuomenininkai, pasinaudodami jiems palankia žiniasklaida, puola ministrą, kad jis nori diskusijos šiuo klausimu. Politinė diskusija sunkiais, visuomenę dominančiais klausimais yra Vakarų demokratijos bruožas. Ar Rytų autokratijos diskutuoja su savo piliečiais? Rytai geriausiu atveju tik informuoja apie priimtus sprendimus. Tai kuo kaltinamas ministras J. Olekas? Kad jis atstovauja Vakarų demokratijai Lietuvoje? O kam atstovauja kritikuojantys ir puolantys ministrą?
Daug kas atsimename JAV konfliktą su buvusia Jugoslavija. Televizijos pagalba matėme buvusios Jugoslavijos karius, puikiai ginkluotus automatais, lengvaisiais kulkosvaidžiais ir kita ginkluote, kurie gąsdino sudorosiantys, o gal net suvalgisiantys kiekvieną JAV kareivį, kurį pamatys. Bet ar pamatė? Ne, nes Jugoslavija kapituliavo vien po JAV ir jos sąjungininkų aviacijos antskrydžių.
Matome, kaip dabar Prancūzija ir jai padedančios valstybės oro antskrydžiais naikina teroristus Sirijoje ir Irake. Kaimyninė Rusija tai daro leisdama raketas net iš Kaspijos jūroje dislokuotų savo laivų.
Žinoma, norint sunaikinti teroristus, reikalinga ir sausumos operacija. Ką daro Vakarų demokratijos? Saugo savo piliečius, savo karius nuo nereikalingos žūties. Jos net leidžia ten veikti, švelniai tariant, nedraugams, kaip dabartiniam Sirijos režimui, Iranui ar Rusijai. Šios valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja sausumos operacijose toje vietovėje.
Kada autoritariniams režimams rūpėjo žmonių, savo piliečių likimai ir gyvybės? Krašto apsaugos ministras, kaip ir visi mes, nebūdami specialistais, suprantame, kad profesionalas kariniame konflikte geriau atliks užduotis negu šauktinis. Kokioms vertybėms atstovauja šauktinių šalininkai? Jiems negaila savo piliečių? Šauktiniai prieš raketas ar aviaciją neatrodo labai rimtai, nebent politikams reikia aukų...
Klausimas norintiems įstatymais įtvirtinti nuolatinį šaukimą į kariuomenę: ar pasiklausėte tautos? Ar diskutavote ir gavote pritarimą? Rezervo suformavimui yra ir kitų galimybių, apie tai ir kalba ministras, tik jo girdėti nenorima.
Savanoriai, Šaulių organizacijos nariai nori namuose turėti kovinius ginklus. Aiškinama, kad patriotiniais tikslais. Ar pamiršome savanorių maištą? Ką tik matėme, kaip sunkiai su koviniais ginklais sekėsi tvarkytis policininkams, kaip juos gali panaudoti pykčio apakintas žmogus iš Eišiškių...
Lietuvos kariuomenė niekada nebuvo tokia stipri kaip vadovaujant šiam ministrui. Gal todėl kritikai bei neįvardijami paslaptingi valstybės priešai visomis priemonėmis ir puola jį? Už tą stiprią kariuomenę, ką įvardija ir kariuomenės vadas?
J. Olekas – patriotizmo stoka kaltinamas tremtinys, vienas iš Sąjūdžio lyderių ir organizatorių, niekada nepriklausęs okupantų struktūroms ir neužėmęs jokių aukštų postų sovietinėje sistemoje.
O kas priekaištautojai ir kaltintojai? Kokios jų biografijos?
Nejauku, o gal baisu darosi paprastam piliečiui, kai mato, kad juoda norima parodyti kaip balta, ir atvirkščiai. Nėra saugumo jausmo, gal dėl to ir tokie emigracijos srautai iš Lietuvos? Į demokratinius Vakarus!