Apie mažametį Gabrielių kalbama kone kiekvienoje šeimoje, draugų kompanijose, įstaigose ir net viešajame transporte.
Tačiau iki šiol nei Norvegijos lietuviai, rengiantys piketus, palaikančius mažąjį Gabrielių ir jo artimuosius, nei mes visi, gyvenantys Lietuvoje, taip ir neišgirdome, mano galva, vieno labai svarbaus dalyko – kodėl atsitiko taip, kad Švedija tokia pat Europos Sąjungos šalis, kaip ir Lietuva, perdavė mūsų pilietį Norvegijai, ne ES šaliai?
Iki šiol taip pat neteko girdėti, kad dėl tokių Švedijos veiksmų Lietuva būtų pateikusi jai notą arba užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius būtų iškvietęs pasiaiškinti Švedijos ambasadorę mūsų šalyje Cecilia Barbro Ruthstrom-Run.
Lietuvos ambasadoriaus Švedijoje Eitvydo Bajarūno balso irgi neteko girdėti. Abejoju, kad jis nieko nežinotų apie mažojo Gabrieliaus likimą ir jo mamos pastangas susigrąžinti sūnų.
Užuot iš peties padirbėjęs mažamečio savo tautiečio labui, ambasadorius prabangioje, už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus išlaikomoje rezidencijoje Stokholme, žurnalistams pasakoja apie savo diplomatinę karjerą bei pasirengimą šių metų rudenį rezidencijoje priimti Švedijos karališkąją porą.
Kiekviena, diplomatui svarbu į savo šalį pakviesti tokius aukštus svečius, tačiau nereikėtų nustumti į šalį ir kasdienių, kad ir ne visai malonių, savo bendrapiliečių problemų. Manau, kad E.Bajarūnui derėjo su Švedijos policija ir Užsienio reikalų ministerijos pareigūnais išsiaiškinti, kodėl be jokių skrupulų mažasis Gabrielius buvo atskirtas nuo dėdės ir iš Švedijos išgabentas vėl į Norvegiją.
Kai prieš kelerius metus kita ES narė - Austrija atsisakė Lietuvai išduoti 1991 m. sausio 13-osios byloje įtariamąjį Michailą Golovatovą ir grąžino jį Rusijai, į kovą stojo patys aukščiausi mūsų šalies vadovai, diplomatai ir eiliniai piliečiai. Tada visi suvokė, kad būtina pakovoti už savo teises.
Tiesa, Austrija bent jau apgailestavo dėl savo veiksmų, o Švedija Lietuvos net neatsiprašė.
Argi Gabrieliaus bei jo artimųjų noras gyventi kartu – neverti bendrų pastangų jiems padėti? Ar jie – ne Lietuvos piliečiai?
Lietuviškame pase parašyta, kad jo turėtoją gina Lietuvos valstybė. Todėl tikiuosi, kad pačiu artimiausiu metu Užsienio reikalų ministerija praneš, kokių ėmėsi veiksmų, kad būtų apgintas mūsų šalies pilietis Gabrielius, šiuo metu nežinia kam patikėtas globoti Norvegijoje.