Konservatoriai vėl traukia gąsdinimo kortą prieš rinkimus?

Nėra lengva suprasti, ką norėjo pasakyti konservatorių vedlys, kalbėdamas apie egzistencines dilemas ir grėsmes. Vis dėlto, jo pasisakymas dvelkia abejone, kad Ukraina sugebės sėkmingai priešintis agresoriui ir baime dėl visų mūsų ateities. Abejonę užsienio reikalų ministras išsakė fraze „prieš metus pats tikėjau, kad situacija Ukrainoje gali būti kitokia“, o baimę – samprotavimu, kad jis neva tai mato rizikas savo „kaip piliečio, kaip tėvo, kaip žmogaus, kuris nori gyventi Lietuvoje“ saugios ateities vizijai.

Norisi tikėti, kad p. Landsbergis neplanuoja bėgti iš Lietuvos, o skleidžiamos baimės nėra žmogaus, šiandien atsakingo už Lietuvos užsienio politiką, psichologinės būsenos atspindys. Gali būti, kad dramatiškas ateities vaizdavimas yra skirtas paskatinti kitas Vakarų valstybes dosniau remti Ukrainą.

Vis dėlto, labiau panašu, kad staigus ir viešas konservatorių partijos pirmininko praregėjimas yra konservatorių pasirengimo kitų metų rinkimams strategijos dalis. Matydami, kad valdančiųjų partijų palaikymas katastrofiškai mažėja, dešinieji nebe pirmą kartą prieš rinkimus išsitraukia gąsdinimo Rytų kaimynais kortą. Šįkart gelbėdamiesi nuo galimo triuškinančio pralaimėjimo.

Kalbų apie užsienio grėsmes eskalavimas

Tuo tarpu pasikartojantys politikų šauksmai „dangus griūva“ gelbėja ne tik jų uodegas, bet turi ir kitas pasekmes žmonių gyvenime. Pavyzdžiui, daro įtaką šeimų apsisprendimui turėti vaikų.

Lietuvos statistikos duomenys rodo, kad per dvejus konservatorių ir liberalų valdymo metus gimstamumas šalyje sumažėjo 18 procentų. 2023 metų rugpjūtį-spalį gimė 1135 vaikais mažiau nei per atitinkamą 2021 metų laikotarpį. Tai akivaizdus kritimas. Demografinę situaciją valstybei tenka amortizuoti imigrantais, atvykstančiais daugiausia iš rytinių valstybių. Vis dėlto, ar tai išeitis?

Gimusių kūdikių skaičius

Kalbos apie Lietuvą kaip pavojaus zoną ir užsienio investicijos

Tarptautinio verslo požiūrį į šalies patrauklumą atspindi investicijų apimtis. Per dvejus dešiniųjų valdymo metus tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimas į Lietuvą pinigine išraiška buvo 11.3 procentais mažesnis nei dviejų iki Covid-19 pandemijos buvusių metų laikotarpiu. TUI susitraukimas Įvertinus infliaciją siekia apie 30 procentų.

Tiesioginių užsienio investicijų į Lietuvą pokytis

Kodėl investuotojai pradėjo vengti Lietuvos? Matyt, yra ne viena prielaida. Bet jų tikrai nepadėjo pritraukti p. Landsbergio pranešimas NATO užsienio reikalų ministrams: „Mano pagrindinė žinia kolegoms (gal jau šiek tiek įgrisusi, bet nesikeičia, nes realybė nesikeičia) – kalbėti apie mūsų geografinę situaciją, kad Suvalkų koridorius yra, buvo ir artimiausiu metu bei tolimoje numatomoje ateityje liks viena pavojingiausių vietų NATO aljanse“.

Dabar jau girdime viešus vertinimus dėl Taivano atstovybės steigimo Lietuvoje – akivaizdžiai matome, kad mūsų valstybei šis žingsnis nepagelbėjo manevruojant tarp didžiųjų pasaulio ekonomikų.

Baimių kurstymas neigiamai veikia užsienio turizmą ir Lietuvos gyventojų nuotaikas

Užsienio piliečių pasitikėjimą valstybe gerai apibūdina turistų srautai. Viena iš „Delfi“ skelbtų publikacijų, mūsų nuomone, ganėtinai tiksliai nusako politikos „dangus griūna“ žalą Lietuvos ekonomikai:

„Vienas pagrindinių Lietuvos kurortinių miestų Birštonas pernai pasigedo turistų, ypač iš užsienio. Turizmo atstovų teigimu, daugiausia įtakos srautams turėjo karas Ukrainoje ir Lietuvoje paskelbta ir vis dar galiojanti nepaprastoji padėtis“.

Suskaičiuoju mažiausiai tris sritis, kurioms akivaizdžiai kenkia nuolatiniai gąsdinimai ir šauksmai „dangus griūva“. Panikos kurstymas tai – gelbėjimosi šiaudas konservatoriams, kuris pernelyg brangiai atsieina mūsų valstybei. Nemanau, kad jis šįkart išgelbėtų konservatorius per rinkimus. Atvirkščiai – žmonės jau perkando gąsdinimų triuką besikartojantį prieš rinkimų kampaniją. Tą rodo ir menkas pasitikėjimas konservatorių lyderiais. Blogiausia pasekmė, kad Lietuvos gyventojai jau nebeatsirenka, kada grėsmes vertinti kaip realias, o kada jos iškyla tik kaip eilinis konservatorių rinkimų kampanijos triukas.