Mes, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai esame opozicijoje, bet nedžiūgaujame dėl valdančiųjų pakrikimo. Suprantame, kad šios kadencijos daugumos neveiksnumą labiausiai pajaus piliečiai: Vyriausybė ir neaiški valdančioji koalicija negebės susikoncentruoti svarbiausių reformų įgyvendinimui, nėra net kalbos apie ambicingesnių tikslų išsikėlimą.
Aplinkybės kibti į darbus, spręsti švietimo, socialines problemas, imtis priemonių žmonių, šalies gerovei yra kaip niekad palankios. Pirma, ekonomika kyla. Antra, dėl to šalies biudžetas yra nuolat viršijamas.
Tačiau norint veikti, būtina žinoti ko sieki bei turėti ryžto. Nepanašu, kad valdančioji koalicija, Sauliaus Skvernelio Vyriausybė geba, žino ir nori imtis būtinų darbų.
Kas svarbu kiekvienam Lietuvos žmogui? Šeima, jos gerovė, vaikų ateitis ir švietimas, šalies saugumas, bendra ekonominė, socialinė pažanga. Šie klausimai turi būti sprendžiami neatidėliojant jų „geresniems laikams“.
Pakanka klausytis nerišlių Vyriausybės vadovo komentarų, kodėl esant tokiam pat mūsų šalies ir Estijos ekonomikos išsivystymo lygiui mūsų žmonių atlyginimai ir pensijos ketvirtadaliu mažesni. Privalome pareikalauti, kad Vyriausybė pateiktų konkretų „išėjimo“ iš žemų atlyginimų planą, tam kad per metus ar kitus bent kiek prisivytume dabartinius estiškus atlyginimus.
Būtina užtikrinti spartesnę ūkio, socialinės gerovės raidą. Kaip to siekti?
Pirma, šioje sesijoje Vyriausybė ketina pateikti mokesčių sistemos reformą. Kol kas jos turinys – migloje. Norėtųsi joje matyti aiškų mokestinės sistemos supaprastinimą smulkiam verslui. Gal ir čia reiktų ryžtingiau pasinaudoti kaimynų estų pavyzdžiu, kai smulkiam verslininkui yra galimybė iš viso nesukti galvos dėl mokesčių dydžių, pakanka visas įplaukas pervesti į vieną verslo sąskaitą, nuo kurios mokesčių inspekcija automatiškai apskaičiuoja ir nuskaičiuoja, numatytas mokestines prievoles.
Antra, teikiamoje mokesčių reformoje norėtųsi matyti ir ryžtingesnį investicijų skatinimą. Siūlyčiau neapsiriboti nuliniu tarifu reinvestuojamam pelnui į aukštas technologijas. Jo taikymas visoms materialioms investicijoms galėtų duoti impulsą mūsų pramonės augimui, o tų ūgtelėjusių investicijų nulemtos mokestinės įplaukos net, tikėtina, persvertų pelno mokesčio praradimus.
Trečia, daug kalbama apie nedarbo mažėjimą, netgi darbo jėgos trūkumą. Neapsigaukime, regionuose, priešingai, darbo vietų trūksta. Būtina skatinti investicijas, naujų darbo vietų kūrimą ypač socialiai probleminiuose rajonuose suteikiant verslui mokestines lengvatas, visų pirma galvojant apie pelno mokesčio lengvatą.
Nebeužtenka „vaiko pinigus“, ką siūlo S. Skvernelio Vyriausybė ir finansų ministras, perdėti iš vienos kišenės į kitą. Būtina remti šeimas, visiems tėvams, auginantiems vaikus, reikia suteikti aiškią, apčiuopiamą finansinę paramą.
Beveik metus laiko klausėmės dabartinės Vyriausybės kvietimų diskusijoms dėl švietimo ateities. Gana diskutuoti – problemos tiek bendrajame ugdyme, tiek aukštajame moksle ar profesiniame rengime yra akivaizdžios, įsisenėjusios. Būtini neatidėliotini sprendimai, o dabartinei koalicijai, jei ji prisiėmė atsakomybę, privalu pagaliau imtis, nors skausmingų, šių darbų.
Šioje Seimo sesijoje ketinu aktyviai prisidėti prie paminėtų ir kitų susikaupusių ekonominių, socialinių klausimų sprendimo.
Laiko bei dėmesio pareikalaus ir darbas Antikorupcijos komisijoje. Ypač išskirčiau tyrimą dėl e-sveikatos sistemos nesėkmingo kūrimo, milijoninių išlaidų be konkretaus rezultato. Taip pat ir Seimo nario A.Skardžiaus veiklos parlamentinį tyrimą. Visuomenė turi gauti atsakymus ir žinoti, kaip parlamentarui, aktyviai „kuravusiam“ energetiką, pavyko sukurti verslus ir gauti milijonines pajamas iš energetikos.