Tada, 2018 m. birželį, Europos Komisija pasiūlė Lietuvos kaimui skirti 5,14 mlrd. eurų, o po šios nakties derybų numatoma skirti apie 5,62 mlrd. Taigi – beveik puse milijardo eurų (apie 10 proc.) daugiau! Jeigu lygintume su 2014–2020 m. finansine perspektyva, Lietuvos kaimą pasieks beveik 16 proc. daugiau ES lėšų.
Jau 2022 m. išmoka už vieną hektarą, kurią vidutiniškai gaus Lietuvos ūkininkai, bus 200 eurų, o iki 2027 pasistiebs iki 215 eurų už hektarą. Bet... Ir Prezidentas, ir aš, ir visi, kurie keletą metų derėjomės dėl sąžiningų ūkininkavimo sąlygų Lietuvos žemdirbiams, kartojome ES partneriams, kad kalbant apie tiesiogines išmokas, esmė – ne sumos, o sąžininga konkurencija. Šioje vietoje, deja, likome išgirsti tik viena ausimi. Štai dėl ko.
A. Dar 2013 m. Europos lyderiai buvo sutarę, kad jau šiandien minimali išmoka už hektarą visoje ES turi būti 196 eurai. Deja, dabar lietuviai gauna apie 177 eurus už hektarą. Per didelius bemiegius vargus iškovojome tuos 200 eurų, kuriuos gausime tik nuo 2022 m. Visgi, 2027 m. išmokos už hektarą Lietuvos ūkininkams tesieks iki 80 proc. ES ūkininkų vidurkio. Ir toliau dirbsime žemę su 20 proc. mažiau pripildytu traktoriaus baku.
B. Daugeliui šalių, kurių žemdirbiai gauna daug didesnes išmokas už hektarą, papildomai skirti 5 milijardai eurų įvairiausioms kaimo plėtros priemonėms, kurių Lietuvai, deja, neteko. Pavyzdžiui: Prancūzijai – 1,6 mlrd., Vokietijai – 650 mln., Italijai – 500 mln. Net „taupiosios“ Suomijos žemdirbiams atseikėta 400 mln. eurų. Kitaip tariant, mums padidino tiesiogines išmokas, bet kitiems padidino kitur. Laimėjo visi! Taigi konkurencinės sąlygos ir toliau išlieka nevienodos. Žinoma, reikalavimai visiems bus tokie patys ir visiškai nepriklausys nuo to, kiek finansuojamas kiekvienos šalies žemės ūkis.
Kas belieka? Europos Parlamentas, kuris tvirtins ES biudžetą? Baikit, nemanau. Ankstesni balsavimai dėl Bendrosios žemės ūkio politikos ir pastarasis balsavimas dėl Mobilumo paketo aiškiai rodo, kad daug tikėtis neverta. Todėl kviečiu Lietuvos žemdirbius dabar pastangas nukreipti į tai, kaip racionaliausiai panaudoti mums tekusias ES lėšas. Taip pat aktyviai sudalyvauti lenktynėse dėl papildomų ES lėšų, skirtų Žaliajam kursui ir ekonomikos atsigavimui po COVID-19. Milijonai eurų ten laukia gerų ir pažangių idėjų.
Tai, kad šios lėšos numatytos ne „pravalgymui“, o ekonomikos transformacijai, nepalieka kitos išeities, kaip kurti ir įgyvendinti žemės ūkį iš esmės keičiančias iniciatyvas. O Lietuvos žemės ūkis yra „Bugatti“ seno „Audi“ kūne. Dabar – pats metas įrodyti, kad tai – vienas perspektyviausių Lietuvos sektorių. Draugiškiausias gamtai, švariausias, sveikiausias ir labiausiai skaitmenizuotas Europoje, o ne pašalpų gavėjas ar „parazitas“, kaip bando piešti lietuvišką pieną ir medų smaguriaujantys kritikai, įsivaizduojantys, kad šie produktai nemokamai plaukia upėmis ar teka iš Dzūkijos pušynų drevių.
Tegul vyšnia pastūmėja mus aplenkti apsunkusius nuo torto!