Konservatorių prezidiumo sprendimas šaukti pirmalaikius rinkimus, o jiems nepavykus – premjerės Ingridos Šimonytės pažadas atsistatydinti iškart po NATO viršūnių susitikimo liepos 12-ąją, kaip parodė įvykių eiga – dalies pačių konservatorių laikysena, abiejų koalicijos liberalių partijų nepritarimas, daugumos politologų neigiamas įvertinimas, atvedė į aklavietę.
Taip atsitinka, kai užuot prisiėmęs atsakomybę pats, permeti ją kitiems. Tėvynės Sąjungos sukelta problema tapo viso Seimo problema. Kaip išspręsti Seimui užkrautą pirmalaikių rinkimų atsakomybę? Reikia nusileisti laipteliu žemiau ir ieškoti sprendimo tarp tų, kurie sąmyšį sukėlė.
Vadinasi, kai konservatoriai problemą adresuoja Seimui, visai logiška, kad Seimas gali ją peradresuoti atgal konservatoriams. Konservatorių vidaus tvarka – ne mano reikalas. Tačiau parlamento padėtis – jau mano reikalas, kaip ir kitų Seimo narių bei rinkėjų.
Kodėl pasitinkant artėjantį nutarimo dėl pirmalaikių Seimo rinkimų balsavimą, neišeina išvengti vienos partijos lemiamo vaidmens, siūlo pasekmių numatymo faktorius. Jeigu dabartinis Seimas apsispręs save paleisti, konservatorių atsakomybė už laikinąją Vyriausybę, likusį šio parlamento darbo laiką ir kitus valstybės reikalus niekur nedings. Lygiai taip pat jie bus atsakingi už pasekmes, jeigu Seimas pasirinks pasilikti.
Turint omenyje visa tai, kas pasakyta, keltinas klausimas: ką veikia aukščiausias partijos valdymo organas – TS-LKD taryba? Pirmalaikių rinkimų ir Vyriausybės atsistatydinimo signalą paskelbė žemesnio lygmens partijos prezidiumas. Pagal konservatorių įstatus, taryba „gali reikalauti, kad Prezidiumas ir TS-LKD pirmininkas atsiskaitytų už savo veiklą arba pateiktų dėl priimtų ar rengiamų sprendimų“.
Mintis pamąstymui: ar ne laikas tarybai pareikalauti partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio ir prezidiumo atsiskaityti už savo gegužės 19-osios sprendimą ir paaiškinti, kokia viso to politinė prasmė?
Beje, šios idėjos autorystė priklauso konservatorių tarybos nariui, Palangos merui Šarūnui Vaitkui, kuris ketvirtadienį „paragino TS–LKD tarybą kuo skubiau susirinkti ir atšaukti prezidiumo sprendimą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų“.
Keliu retorinį klausimą: ar išgirs konservatorių partijos viršūnės realų savo organizacijos poreikį ir demokratiniu keliu persvarstys ekstravagantiškąjį sprendimą?
Tiesa, yra ir kitas kelias, apie kurį, ko gero, daugelis pagalvoja, tik retas įvardija garsiai. Tokiu keliu pasukus nereikėtų nė šaukti konservatorių merų, europarlamentarų, skyrių vadovų į plačiąją tarybą.
Šitas kelias – tai tarti sau ir kitiems „stop“. Dar nevėlu sustoti, atsiprašyti sutrikusios visuomenės, pasipiktinusių politinių bendražygių ir tęsti darbus koalicijoje toliau.