Manau, jog tai rūpi kiekvienam iš mūsų. Todėl prieš balsavimą dėl įstatymo pataisų Seime, norėčiau paskleisti šią žinią ir sulaukti reakcijų dėl siūlomo privalomo priešmokyklinio ugdymo įteisinimo.
Siūloma įteisinti privalomą priešmokyklinį ugdymą
Švietimo ir mokslo ministerija siūlo įteisinti privalomą priešmokyklinį ugdymą. Priėmus šias pataisas, nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. kiekvienas vaikas prieš mokymąsi mokykloje privalėtų dalyvauti vienerių metų privalomoje priešmokyklinio ugdymo programoje.
Dabar tokia tvarka egzistuoja, bet ji nėra privaloma – veikia parengiamosios klasės darželio auklėtiniams, tačiau dar nemažai vaikų prieš mokyklą nėra ugdomi. Į mokyklas susirinkę pirmokai kiekvieną rugsėjį jaučiasi labai skirtingai. Vieni jau ir skaito, ir rašo, laisvai bendrauja, laikosi drausmės, kiti tik pradeda mokytis visų šių dalykų.
Specialistai teigia, kad ankstyvasis ugdymas yra labai svarbus tolesnei vaiko sėkmei ir mokykloje, ir pasirenkant specialybę bei gebėjimą įsidarbinti, ir socialinę integraciją. Deja, ne visi vaikai ankstyvoje vaikystėje turi geras gyvenimo sąlygas, šeimose nemažai skurdo, vaikai auga socialinės rizikos ir socialinės atskirties sąlygomis. Štai tokiems vaikams, anot specialistų, ypač padėtų kokybiškas priešmokyklinis ugdymas.
Kodėl vaikai nelanko darželių?
Švietimo ir mokslo ministerija, norėdama išsiaiškinti, kokia reali situacija su penkiamečiais, potencialiais 2015 metų priešmokyklinukais, šių metų pradžioje ištyrė padėtį savivaldybėse. Savivaldybių švietimo padaliniai pateikė tokią informaciją: 2014 m. sausio 1 d. 19 proc. vaikų (t. y. 5409 penkiamečiai) yra ugdomi namuose, likusieji 81 proc. – pagal ikimokyklinio ugdymo programą.
Kas tie 5409 vaikai, kurie nedalyvauja ikimokyklinio ugdymo programose? Iš jų net 37 proc. vaikų (2170) auga socialinės atskirties, nepriteklius patiriančiose šeimose, turi nustatytus specialiuosius ugdymosi poreikius ar neįgalumą.
Tuo metu iki mokyklos ugdyti vaikus, ypač iš skurdžios socialinės aplinkos, naudinga ir valstybei, ir visuomenei socialiniu bei ekonominiu požiūriu. Tyrimų duomenys rodo, kad kokybiškas ikimokyklinis ugdymas daro teigiamą poveikį visų vaikų, ypač augančių socialinės rizikos ir socialinės atskirties sąlygomis, tolesnei socialinei ir emocinei raidai, padeda mažinti skurdą, spręsti daugelį socialinių problemų, gerinti mokinių pasiekimus mokykloje, turi įtakos visam tolesniam gyvenimui.
Darbo vietas išsaugotų pedagogai
Daugumoje Europos Sąjungos šalių visiems vaikams yra privalomas vienerių ar dvejų metų ikimokyklinis ugdymas. Lietuvoje irgi norima įteisinti tokią tvarką. 2015 m. biudžete privalomo priešmokyklinio ugdymo įgyvendinimui numatyta 5 mln. litų. Šios lėšos atsiranda dėl mažėjančio mokinių skaičiaus bendrojo ugdymo mokyklose (mokinio krepšelio lėšos).
Privalomo priešmokyklinio ugdymo įgyvendinimui 2014–2015 m. taip pat būtų naudojamos ES lėšos. Pagrindiniai darbai, kuriuos įsipareigotų atlikti Švietimo ir mokslo ministerija, siekiant įtvirtinti privalomą priešmokyklinį ugdymą, būtų šie: geltonaisiais autobusais sudaryti galimybes iki artimiausios švietimo įstaigos atvežti kaimo vietovėje gyvenančius priešmokyklinio amžiaus vaikus arba teikti vaikams mobilią švietimo pagalbą; bendrojo ugdymo patalpos pritaikyti priešmokyklinėms grupėms įrengti.
Privalomo priešmokyklinio ugdymo įtvirtinimas padėtų išsaugoti darbo vietas pradinių klasių mokytojams, kurie, sumažėjus mokinių skaičiui, nebeturi darbo bendrojo ugdymo mokyklose.
Taigi tikiuosi tėvų, senelių, pedagogų, gal net vaikų pasiūlymų ir pastabų – ar reikia įteisinti privalomą priešmokyklinį ugdymą?