Tikrai sutinku, kad praėjusiais metais viešiesiems pirkimams išleista didelė dalis viešųjų pinigų – ji sudarė beveik 16 proc. BVP. Tai rodo, kaip svarbu yra užtikrinti, kad šios lėšos būtų naudojamos efektyviai, o už juos įsigytos prekės, paslaugos ar darbai garantuotų aukštos kokybės viešąsias paslaugas.
16-osios Vyriausybės vienas iš uždavinių – pertvarkyti viešųjų pirkimų sistemą taip, kad būtų garantuotas dar didesnis skaidrumas, iš esmės sumažėtų biurokratinė našta, būtų išnaudotos visos elektroninės erdvės ir centralizuotų pirkimų sistemos teikiamos galimybės, išskirtinis dėmesys būtų teikiamas viešųjų išlaidų efektyvumui, plačiau taikant sąnaudų ir naudos įvertinimo principą, prioritetą teikiant ne žemiausios kainos, bet ekonominio efektyvumo principui.
Visa tai ne skambūs žodžiai, o realūs pasiūlymai, kurie įtvirtinti šių metų lapkričio 12 d. Seimui pateiktame Viešųjų pirkimų įstatymo pakete, kuriuo supaprastinamos ir modernizuojamos pirkimo procedūros, sudaromos geresnės sąlygos kovoti su korupcijos apraiškomis.
Elektroniniai pirkimai ir viešumas – mūsų stiprybė
Gerbiamam europarlamentarui noriu priminti, kad Lietuva pirmauja tarp ES šalių elektroninių pirkimų srityje. 2014 m. elektroniniai pirkimai sudarė 90,7 proc. bendro skelbtų pirkimų skaičiaus, o įvykusių skelbtų elektroninių pirkimų vertė – 95,8 proc. bendros įvykusių skelbtų pirkimų vertės. Nors tendencijos teigiamos, siekiame dar labiau pagerinti situaciją ir minėtuose įstatymų projektuose nustatoma pareiga visus pirkimus, išskyrus išimtinius atvejus, atlikti elektroninėmis priemonėmis, plečiamas pirkimų proceso skaitmenizavimo laipsnis.
Priėmus įstatymus vykdant pirkimų sutartis sąskaitos faktūros bus teikiamos naudojant informacinę sistemą „E. sąskaita“ . Atliekant pirkimus bus galima naudoti ir specialaus pobūdžio informacinių sistemų priemones, pavyzdžiui, statinio informacinio modeliavimo priemones. Tokia galimybė padės sumažinti statybos darbuose taip dažnai pasitaikančių klaidų tikimybę.
Esame lyderiai ES ne tik elektroninių pirkimų srityje. Noriu A. Guogą informuoti, kad Lietuva iš kitų ES šalių narių išsiskiria ir tuo, kad atliekant viešuosius pirkimus skelbiama daugiausia informacijos, t. y. nuo pirkimų planų iki sudarytų sutarčių. Pagal įstatymų projektų nuostatas visa ši informacija bus nemokamai skelbiama ir prieinama vienoje vietoje – Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje.
Standartizuota deklaracija ir kitos priemonės supaprastinimo link
Pateiktu Viešųjų pirkimų įstatymu paketu siūlome nustatyti pareigą valstybės institucijoms, tvarkančioms duomenis apie ūkio subjektus, suteikti perkančiųjų organizacijų prieigą prie tiekėjų kvalifikaciją įrodančios informacijos. Perkančiosios organizacijos negalės prašyti pažymų iš tiekėjų, jei joms kvalifikaciją įrodanti informacija bus prieinama valstybinėse duomenų bazėse.
Tačiau svarbiausia permaina tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo procese yra ta, kad tiekėjų patikimumui ir pajėgumui patikrinti bus naudojama standartizuota deklaracija – Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas, kitaip dar vadinamas e. pasu. Kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai bus tikrinami tik dėl laimėtojo.
Galimybės smulkiesiems
Mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimą pirkimuose palengvins ne tik minėti pokyčiai, bet ir tokios įstatymų projektų nuostatos kaip reikalavimas perkančiajai organizacijai didesnės vertės pirkimus skaidyti į dalis, numatyti tiesioginio mokėjimo subtiekėjams galimybę, nereikalauti didesnės tiekėjo apyvartos nei du kartai numatomos sutarties vertės ir kt.
Svarbu paminėti ir tai, kad pertvarkant viešųjų pirkimų reglamentavimą daug dėmesio skiriama viešųjų pirkimų efektyvumui, inovacijų skatinimui, socialinių ir aplinkosauginių tikslų įgyvendinimui. Pavyzdžiui, nustatoma pareiga perkančiajai organizacijai palaipsniui didinti kainos (sąnaudų) ir kokybės santykio kriterijaus taikymą vertinant pasiūlymus. Pagal šį kriterijų bus galima atsižvelgti ir į tiekėjo siūlomą atlyginimą pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams.
Centralizuoti pirkimai – jau dabartis
Gerbiamas A. Guoga kalba apie pirkimų centralizavimą tiek nacionaliniu, tiek ir žinybiniu lygmeniu, tad, naudodamasis proga, noriu informuoti, kad Lietuvoje sparčiai daugėja ir centralizuotai vykdomų pirkimų. Šiuo metu centrinės perkančiosios organizacijos VšĮ CPO LT elektroniniame kataloge naudojantis 27 rūšių pirkimų moduliais yra galimybė perkančiosioms organizacijoms greitai ir skaidriai įsigyti visas kasdieninei veiklai reikalingas prekes, paslaugas ir darbus. VšĮ CPO LT elektroninis katalogas nuolat plečiamas ir tobulinamas. Dėl to centralizuotų viešųjų pirkimų per VšĮ CPO LT vertė 2014 m., palyginti su 2013 m., išaugo daugiau nei dvigubai, o jos dalis nuo bendros centralizuotai vykdytų viešųjų pirkimų vertės – nuo 42,0 iki 59,9 proc.
Atkreiptinas dėmesys, kad VšĮ CPO LT elektroniniame kataloge siūloma įsigyti ir statybos darbų bei su jais susijusių paslaugų. Minėtina, kad šiame kataloge vykstančiuose pirkimuose konkurencija yra ženkliai didesnė, nei rodo Viešųjų pirkimų tarnybos paskelbta sektorinė viešųjų pirkimų statybos srities analizė. Pavyzdžiui, vidutinis tiekėjų skaičius rangos darbų pirkimuose yra 4 tiekėjai, projektavimo paslaugų pirkimuose – 31 tiekėjas.
Pagal dabartinį reglamentavimą centrinės perkančiosios organizacijos gali būti steigiamos ir
atskirose savivaldybėse. Pirkimai taip pat gali būti centralizuoti žinybiniu mastu. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, žinybiniu mastu pirkimai dažnai centralizuojami krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemose.
Apgailestauju, kad su parengtais pasiūlymais, kuriems jau pritarė Vyriausybė ir kurie jau svarstomi Seime, Europos Parlamento narys nėra susipažinęs. Diskusijos šia tema jau vyksta nuo praėjusių metų pavasario, labai plačiame rate – konsultuojantis su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos statybininkų asociacijos, Nevyriausybinių organizacijų tarybos, verslo, mokslo ir kultūros institucijų atstovais.
Kviečiu ir toliau visus aktyviai dalyvauti Viešųjų pirkimų įstatymų paketo svarstyme, kuriais sukursime paprastesnę, skaidresnę, daugiau galimybių smulkiajam ir vidutiniam verslui teikiančią viešųjų pirkimų sistemą.