Narystė ES Lietuvą ne tik grąžino atgal į Europos valstybių šeimą, bet ir suteikė daugybę politinių ir ekonominių galimybių. Prieš dvidešimt dvejus metus retas žmogus būtų patikėjęs, jog ateityje šalies valstybės sienos atsivers nevaržomam asmenų, prekių ir paslaugų judėjimui visame Senajame Žemyne. Šiandien Lietuvos piliečiai ne tik laisvai keliauja ir prekiauja Europoje. Galime tik pasidžiaugti, jog ES sanglaudos politika šalį keičia neatpažįstamai.
Tačiau skelbti istorijos pabaigą Lietuvai dar per anksti. Nepaisant visų ES teikiamų privalumų, toli gražu ne visur pasiekėme norimų rezultatų.
Egzistuoja ypatingo dėmesio reikalaujančios sritys, kuriose ES dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Viena tokių sričių yra energetika. Čia nedidelė Lietuva, petys į petį su Europa, imasi didžiulių darbų.
Nors už lango jau seniai XXI amžius, mūsų šalis energetikos saugumo prasme nuo Vakarų vis dar atkirsta „geležine energetikos uždanga“.
Tebebūdami Sovietų Sąjungos laikų energetikos sistemos dalis, su kontinentine Europa neturime nei elektros energijos, nei dujų jungčių. Uždarę Ignalinos atominę elektrinę netekome ir nuosavų elektros energijos gamybos pajėgumų. Todėl šiandien Lietuva, kaip ir kitos dvi Baltijos valstybės, didžiąja dalimi yra priklausoma nuo vieno energijos išteklių tiekėjo.
Energetinė izoliacija ne tik kelia susirūpinimą dėl mūsų šalies energetinio saugumo, bet ir yra tapusi rimta šalies ekonomikos problema. Dėl brangių energetinių resursų kenčia tiek produkcijos konkurencingumą prarandantys verslininkai, tiek ir permokantys galutiniai vartotojai.
Todėl spręsdama energetinės priklausomybės problemą Lietuva bando atsakyti į du klausimus. Pirmasis iš jų – kaip užsitikrinti saugų energijos išteklių tiekimą. Antrasis klausimas – kaip monopolijų dominuojamame energetikos sektoriuje įvesti laisvosios rinkos taisykles. Belieka pasidžiaugti, jog šių problemų akivaizdoje mūsų šalis nėra palikta vienui viena. Dar tik besiformuojanti bendra ES energetikos politika mūsų šaliai jau pasiūlė instrumentus, kurie tapo Lietuvos energetinio laisvėjimo pagrindu.
Minėtieji ES instrumentai gali būti išskirti į dvi atskiras, bet viena kitą papildančias dimensijas: teisinių bei institucinių rinkos mechanizmų sukūrimą ir fizinę energetinės infrastruktūros plėtrą.
Kalbant apie rinką sukuriančių teisinių mechanizmų įgyvendinimą Lietuvoje, verta pabrėžti mūsų valstybės pažangą šioje srityje. Iš tiesų – į savo teisės aktus perkėlę ir pradėję įgyvendinti III ES energetikos paketą tapome savotiškais Europos energetikos politikos pirmeiviais.
Lietuvoje III ES energetikos paketas įsigaliojo 2011 m. pavasarį.
Paprastai tariant, III ES paketo tikslas yra sukurti bendrą ES elektros energijos ir gamtinių dujų rinką. Minėtame dokumente numatyta priemonė atskirti energijos tiekimo ir perdavimo veiklas tapo veiksmingiausiu metodu kovojant su mūsų šalyje įsigalėjusiomis energetinėmis monopolijomis.
Tą netiesiogiai pripažįsta ir Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ veiksmai. Rusijos dujininkai nuo pat III ES energetikos paketo įgyvendinimo Lietuvoje pradžios darė juntamą spaudimą mūsų valstybei. Taip buvo siekiama priversti Lietuvą jei ne atsisakyti, tai bent jau pristabdyti mūsų valstybės planus išskaidyti dujų sektoriaus monopoliją. Tad visai ne atsitiktinumas, jog pastaruoju metu girdime apie derybose dėl dujų kainų Lietuvos Vyriausybei keliamus reikalavimus atidėti galutinius nuosavybės atskyrimo terminus.
Visą ES III energetikos paketo įgyvendinimo laikotarpį Lietuvą nuosavybės atskyrimo klausimais nuolat konsultavo Europos Komisija (EK). Mūsų šalies pageidavimu EK atstovai neretai dalyvaudavo ir Lietuvos Vyriausybės bei „Gazprom“ pokalbiuose. Ankstesnės Vyriausybės pasirinktas trišalis diskusijų formatas laikytinas mūsų valstybės pergale. Mat žinodamas, jog Lietuva tiesiogiai su EK derina veiksmus dėl III paketo įgyvendinimo, „Gazprom“ nesiryžo iki galo priešintis ES rinkos reguliacinių mechanizmų įdiegimui. Tokiu būdu pavyko sutarti dėl galutinio nuosavybės atskyrimo termino – 2014-ųjų metų.
Kryptingai dėdama pagrindus rinkos sukūrimui energetikos sektoriuje, Lietuva suskubo pasinaudoti ir kitu ES teisiniu svertu. 2011 m. sausį Lietuva konfidencialiai kreipėsi į EK Konkurencijos generalinį direktoratą dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir nesąžiningos kainodaros.
Lietuvos kreipimasis iššaukė grandininę reakciją kone visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Tyrimas pradėtas atlikus kratas „Gazprom“ ir su ja susijusių įmonių būstinėse Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje. Iki šio tyrimo Rusijos energetikos kompanijos naudojosi bendros ES pozicijos energetikos sektoriuje silpnumu. Šiandien EK Generalinio direktorato veiksmai rodo, kad ES pagaliau ėmėsi užtikrinti savo narių teisinę apsaugą nuo trečiųjų šalių diskriminacinių poelgių ir energetikos sektoriuje. Todėl tenka sutikti su ekspertų vertinimu, jog Lietuvos inicijuotas tyrimas turės ilgalaikių pasekmių bendros ES energetikos politikos raidai.
Be ES teisinių mechanizmų perkėlimo į mūsų šalies teisinę bazę nebūtų galima įsivaizduoti ir fizinės energetikos infrastruktūros plėtros Lietuvoje. Būtent dėl III ES energetikos paketo tapo įmanoma įgyvendinti ir alternatyvą „Gazprom“ teikiamoms dujoms sukuriantį suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą. Nors 2014-ųjų metų pabaigoje pradėsiantis veikti terminalas finansuojamas iš nacionalinio Lietuvos biudžeto, 87 milijonų eurų paskolą projektui suteikė Europos investicijų bankas. Be to, pasinaudodama struktūrinėmis ES lėšomis, Lietuva finansuoja ir šalies dujotiekių sistemą bei SGD terminalą sujungsiančio dujotiekio Klaipėda-Jurbarkas statybą.
Kurdama rinkos sąlygas šalies viduje, Lietuva kartu aktyviai įgyvendina ir atskirų ES valstybių energetikos infrastruktūros sujungimo projektus. Esame atsakingi ne tik už savo, bet ir savo kaimynų – Lenkijos, Latvijos, Estijos – integraciją į bendrą ES energetikos rinką. Šioje srityje būtina pabrėžti ES infrastruktūros tinklų priemonės, bendro intereso projektų ir Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) svarbą. Šios priemonės leidžia tikėtis, jog ES tikslas iki 2020 m. Europos Sąjungos ribose panaikinti vadinamąsias „energetines salas“ yra gana realus.
Būtent BEMIP dėka Lietuvoje pradėtos Baltijos ir Skandinavijos elektros energijos rinkas sujungsiančios „NordBalt“ bei Baltijos šalių ir Lenkijos elektros rinką sujungsiančios „LitPolLink“ jungčių statybos. Prisidėdama prie tolesnės regioninės ES energijos rinkos plėtros Lietuva pasiryžo įgyvendinti dar kelis ypatingos reikšmės energetikos projektus.
ES bendrojo intereso projektų sąraše įrašytas Baltijos šalių elektros energijos sistemos prijungimas prie ES elektros perdavimo sistemos yra vienas svarbiausių tokių projektų. Planuojamas sinchroninis Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energijos sistemos įjungimas į ENTSO-E pagaliau išspręs Baltijos valstybių priklausomybės nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros energijos sistemų problemą.
Lietuva taip pat ruošiasi įgyvendinti ir atskirų ES valstybių dujų perdavimo sistemas sujungsiančius projektus. Čia išskirtinas Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinės dujų jungties projektas, prioritetiniu laikomas ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos Vyriausybės. Nauja planuojama magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai linija leidžia tikėtis, jog Lietuvos SGD terminalas galiausiai įgis regioninio SGD terminalo statusą. Tiesa, tam reikėtų papildomo sutarimo tarp regiono partnerių ir investicijų į Lietuvą ir Latviją jungiantį dujotiekį.
Kalbant apie ES energetikos rinkos kūrimą, Lietuvos interesas čia nesiskiria nuo bendros ES pozicijos. ES energetikos rinka negali būti ribojama teisiniais ar fiziniais barjerais. Funkcionuojančiai Europos energijos rinkai būtina taikyti laisvo prekių ir paslaugų judėjimo ES teritorijoje principą. Esame suinteresuoti „vieno balso“ – bendros Europinio lygmens energetikos politikos atsiradimu. Tam reikia ne tik dar glaudesnės partnerystės ir integracijos tarp ES valstybių. Remiantis nepriklausomo Europos Centrinio banko pavyzdžiu, galima kelti ir bendros ES energetikos rinkos priežiūros institucijos idėją.
Glaudesnis ES šalių bendradarbiavimas energetikos srityje kloja pamatus konkurencingai ir veržliai Europai. Kurdama bendrą energetikos rinką, ES turi sekti geriausiais pavyzdžiais. Ne paslaptis, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose dujų kaina 3, o elektros – 2 kartus mažesnė nei Europoje.
Amerikiečiams tai leidžia kurti naujas ir geriau mokamas darbo vietas bei įgyti konkurencinį pranašumą pasaulinėse rinkose.
Todėl ES turi nesustoti ryžtingai ir solidariai kurdama bendrąją energetikos politiką. Nemaža dalis darbų jau padaryta ir Lietuva yra puikus to pavyzdys. Dar daugiau darbų laukia ateityje. Esu įsitikinęs, kad konsoliduota ES pozicija energijos klausimais, laisvos rinkos principų įdiegimas ir infrastruktūros sujungimas reikšmingai pagerins visų ES piliečių gyvenimą.