Tereikia atsiversti mano interneto svetainę ir ten galima rasti didžiąją dalį informacijos. GMO klausimu ketinu dirbti tol, kol ši problema liks neišspręsta, t.y. kol Komisaras nesiims jos iš esmės spręsti.

Pradėkime nuo pradžių. Gerbiamo V. Andriukaičio itin reklamuojama idėja leisti kiekvienai valstybei narei apsispręsti dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų draudimo atrodo gražiai. Tačiau bent kiek pasigilinus paaiškėja, kad Europos Komisijos pasiūlytos atsisakymo sąlygos, kurių autorystė tenka komisaro V. Andriukaičio komandai, nepalieka praktinių šansų valstybėms narėms tą teisę realizuoti.

Ir tą sakau ne vien aš, bet ir nepriklausomi teisės ekspertai bei absoliuti dauguma Europos Parlamento narių – net 579, atmetusių Europos Komisijos pasiūlymą. Atmetimui taip pat pritarė ir V. Andriukaičio partijos nariai – Zigmantas Balčytis ir Vilija Blinkevičiūtė. Kadangi V. Andriukaitis neįtikina net savo partijos narių, kyla natūralus klausimas – kodėl Komisaras atsisako pripažinti, kad Komisijos pasiūlymas nėra tinkamas?

Teiginys, kad nežiūrint į nepalankų balsavimą, komisaras savo pasiūlymo vis vien neatsiims, yra ne kas kita kaip politinis šantažas, nepriimtinas demokratinėje Europos Sąjungoje. Jeigu Europos Komisija ignoruos Europos Parlamento įpareigojimą pateikti pakeistą pasiūlymą, tai bus nesiskaitoma ne tik su Europos Parlamento narių pozicija, bet ir visų Europos piliečių, kurie juos išrinko.

Džiaugiuosi, kad dėl šio Europos Parlamento sprendimo visą garbę ponas Vytenis Andriukaitis priskiria man. Tačiau jis puikiai žino argumentus, kurie jam buvo pateikti Europos Parlamente. Kova dėl GMO iš tiesų yra kova dėl vertybių: kas svarbiau – žmonių sveikata ir ekologija ar pelnas? Sveikatos klausimus kuruojančiam komisarui, bent jau mano nuomone, turėtų labiau rūpėti sveikata...

V.Andriukaitis savo straipsnyje prašė paminėti bent vieną GMO veislę, kenksmingą sveikatai. Tad štai, prašom. Didelis užterštumas glifosatu nustatytas net keliose dešimtyse į ES leidžiamų importuoti GMO veislių ir jų hibridų: kukurūzų – 21, rapsų – 2, sojų - 5, cukrinių runkelių – 1 veislė. Prancūzijos mokslininkai nustatė, kad korporacijos „Monsanto“ sukurta genetiškai modifikuotų kukurūzų veislė NK603 sukelia milžiniškus auglius jais maitintoms laboratorinėms žiurkėms.

Žinoma, Europos Komisijos tarnybos iki šiol nepripažįsta šių rezultatų, motyvuodamos tik tuo, kad tyrimas atliktas ne pagal jų metodiką. Atkreipiu dėmesį, jog didelė grupė į ES leidžiamų importuoti GMO yra užteršti dar toksiškesniu pesticidu – glufosinatu. Tai 21 veislė kukurūzų, 2 – rapsų, 2 – sojų. Visos šios veislės modifikuotos taip, kad būtų atsparios kovai su piktžolėms skirtiems herbicidams.

Dar iki 1999 metų leistina glifosato koncentracija sojose buvo 0,1 mg/kg, tačiau pasaulyje masiškai pradėjus auginti GMO soją pašarams, leistina glifosato koncentracija Europos Sąjungoje buvo sulyginta su JAV ir sudarė 20 mg/kg, t. y. padidinta 200 kartų. Tai turėjo lemtingą poveikį europiečių, vartojančių gyvulinius produktus, užaugintus šeriant GMO pašarais, sveikatai, apie ką patvirtina visa eilė mokslinių publikacijų, paskelbtų nuo universitetų iki Pasaulio sveikatos organizacijos, kuri šiais metais pripažino, kad glifosatas yra žmonių kancerogenas.

Tačiau apie leistinos glifosato koncentracijos sojoje sumažinimą, kad būtų nustatyta tokia, kaip ir visiems kitiems kancerogenams, Europos Komisija nekalba. Galima daug kalbėti apie kiekvienos GMO veislės poveikį sveikatai ir aplinkai, nes jis iš tikrųjų yra skirtingas, tačiau sakyti, kad GMO pašarai, kurie yra persunkti glifosatu, nekelia grėsmės gyvūnų gerovei ir žmonių sveikatai – yra per daug neatsargu. Kalba daugiausia eina apie „Monsanto“ korporacijai priklausančią soją „Roundup Ready®“, kurios 40 proc. derliaus JAV eksportuoja į Europą.

Europa kenčia ne dėl maisto trūkumo, o dėl jo pertekliaus, tačiau baltymingų pašarų poreikis išties didelis. Mano gautais duomenimis, į Lietuvą praėjusiais metais importuota 142 000 tonų pašarų (ne 800 000 tonų, kaip anksčiau yra teigęs Vytenis Andriukaitis), iš kurių 33 000 tonų reeksportuota į kitas valstybes. Europos Komisija turėtų rūpintis, kaip valstybėms narėms pačioms konkurencingomis kainomis užsiauginti pakankamą kiekį baltymingų pašarų, o ne lengvinti kelią pigesnių GMO pašarų importui.

Ne ūkininkai kalti, kad jie naudoja genetiškai modifikuotus pašarus, kalti reguliuotojai, kurie nesutvarko taisyklių, remiančių vietinių pašarų naudojimą ir užkertančių kelią sveikatai grėsmingų pašarų importui. Kartu noriu atkreipti dėmesį į dar vieną, ekonominę detalę – pašarų importas turi ir dar vieną abejotiną šalutinį poveikį – sukuriama nauda (pvz., darbo vietos) ne ES, bet už jos ribų.

Pabaigoje norėčiau paprieštarauti Vyteniui Andriukaičiui, neva mano veikloje be GMO klausimų nieko nėra. Kur kas daugiau dėmesio skiriu kitoms sritims – pavyzdžiui, energetikos politikai. Siekiu, kad ES institucijų dėka Lietuva pagaliau padarytų rimtą proveržį pigios ir darbo vietas kuriančios atsinaujinančios energetikos srityje, užbaigtų sėkmingą integraciją į Europos energetikos tinklus.

Mano darbo kasdienybė taip pat: Europos pieno krizė, afrikinis kiaulių maras, Rail Baltica projektas, žemės išteklių švaistymo mažinimas, regioninės plėtros temos, antiskalūninis judėjimas ir t. t. Mano veikloje dominuoja temos, kurios rūpi mano rinkėjams. Pastaruoju metu tenka dirbti su alkoholizmo prevencijos tema. Beje, šioje srityje nevyriausybinės organizacijos turi rimtų priekaištų V. Andriukaičiui dėl žlugusio Europos Alkoholio strategijos priėmimo.

Lapkričio 8-oji buvo Europos sveikos mitybos diena. Tokios dienos skelbiamos ne šiaip, o iš susirūpinimo, kad europiečių mityba dar toli gražu nėra sveika ir sveiko maisto prioritetas vis dar nublanksta prieš vadinamą ekonominį prioritetą, o iš tikrųjų – beatodairišką pelno siekimą, už kurį ateityje teks brangiai sumokėti. Džiaugiuosi, kad su Vyteniu Andriukaičiu palaikome ir tiesioginius kontaktus, tad mano pasiūlymai ir idėjos, nors kartais ir kritiškos, pasiekia Komisarą. Berods, nepraleidau nė vieno oficialaus susitikimo su juo. Ir ateityje esu pasiruošęs tiesiogiai bendrauti, bet atsakyti į viešai žiniasklaidoje mestą kritiką taip pat privalau.