Akivaizdžių geopolitinių grėsmių akivaizdoje vėl reikia bekompromisinės jėgos, kylančios iš Tautos gelmių. Vėl reikia bekompromisinės tiesos, kylančios iš Tautos dvasios. Atbundant Rytų imperijai, atgyja Kremliaus kolaborantai mūsų pačių valstybėje, o energetine ir ekonomine bambagysle su Rusija susaistyta Europa pragaištingai delsia.
Visuomet pabrėžiau, kad derybose su Rusija Europos Sąjunga turi kalbėti „vienu balsu“, antraip „Gazprom“ ir toliau manipuliuos ES valstybėmis. Nuolatos įtikinėjant pavyko ES dokumentuose įtvirtinti įsipareigojimą iki 2015 m. panaikinti visas nuo Rusijos priklausomas „energetines salas“. Elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, suskystintų dujų terminalas ir kiti projektai pagaliau įjungs Lietuvą į europietišką elektros ir gamtinių dujų tinklą. Šią politiką būtina nuosekliai tęsti. Reikia visur vadovautis principu, kad ekonomiškai neatsiperkantiems, bet strategiškai reikšmingiems infrastruktūros projektams turi būti numatyta finansinė ES parama. Reikia steigti bendrą ES dujų įsigijimo agentūrą, kuri tiesiogiai derėtųsi su Rusija dėl kainų. Taip apribotume Rusijos galimybes vykdyti energetinę geopolitiką ir Kremliaus įrankį paverstume jo silpnybe.
V.Putino Rusija serga. Ir ne tik dėl to, kad iš Ukrainos Krymą grubiai atplėšusį V.Putiną prezidentu ir toliau norėtų matyti 80 proc. Rusijos piliečių, bet ir dėl visiškos Rusijos ūkio priklausomybės nuo dujų ir naftos eksporto. Teisus JAV senatorius J.McCainas, kuris Rusiją pavadino „degaline, kuri apsimeta esanti valstybė“. Daugiau nei 50 proc. Rusijos biudžeto – tai pajamos iš dujų ir naftos pardavimų. JAV padidinus naftos pasiūlą pasaulinėje rinkoje ir taip numušus jos kainą, o ES „vieningu balsu“ užkardant Rusijos galimybes diktuoti dujų kainas priverstų Rusiją laikytis vakarietiškų taisyklių. Darbų daug, bet visi jie įvykdomi.
Negalime blaškytis ir savęs menkinti, esą mūsų balso Europa negirdi, esą mes silpni ir patys neapsiginsime. Galiu tvirtai atsakyti, kad šiandien Lietuva yra saugesnė nei bet kada anksčiau. Mūsų partizanai, didvyriškai priešinęsi okupantams buvo vienui vieni. Šiandien esame NATO – stipriausio pasaulio istorijoje gynybinio aljanso nariai. O juk dar 2000 metais mums buvo sakoma, kad neturime jokių galimybių įstoti į NATO. Tačiau jau kitais metais, patyrę skaudų teroro smūgį, amerikiečiai pakvietė Lietuvą kovoti kartu. Afganistane mūsų specialiosios pajėgos sumanumu ir aukšta kvalifikacija užsitarnavo gerą vardą. Kai Rusijoje vėl kurstomos agresyvios nuotaikos, kai jėga atplėšiamos kaimyninės valstybės teritorijos, mes tvirtai žinome, kad šį kartą, jei prireiks, kovosime visi kartu. NATO naikintuvai atskrido pas savo kovos draugus.
Stovėjau Sąjūdžio ištakose, ir Aukščiausioje Taryboje per Kovo 11-ąją teko belstis į abejingo Pasaulio duris lemtingomis Sausio dienomis, kovoti už Lietuvos tarptautinį pripažinimą ir kurti Lietuvos diplomatinę tarnybą - surėmę pečius jau du dešimtmečius statome nepriklausomą valstybę. Tačiau šis darbas dar nėra baigtas. Gyvename didelių sukrėtimų ir lūžių metu, todėl privalome maksimaliai susitelkti. Gilėjanti Europos integracija skatina rimčiau žiūrėti į Europos Parlamento rinkimus, nes jie nulems, kurią kryptį rinksis visa Europa.
Turime suvokti, jog tik tokia Europos Sąjunga, kuri puoselėja savo tradicijas, turi moralinius orientyrus ir bendrą istorinę atmintį gali tapti tvirtu dariniu. Be vertybinės sąjungos, ES niekada netaps politine sąjunga. Tik vertybinį stuburą turinti Europa gali suvaldyti stepių vilkolakį, šiandien kandžiojantį ukraniečių tautą ir tik vertybinė sąjunga pajėgi suvokti, kad tas ukrainietis žuvęs autoritarinio režimo rankų su ES vėliava rankose yra tikras europietis, privalantis turėti galimybę prūiklausyti Europos politinei ir kultūrinei erdvei.