Kartu su ja aplankėme vadinamuosius „Maskvos namus“, kurie ukrainiečiams galėtų tapti bent nedidele reparacija iš rusų už sugriautus namus ir mokyklas. Prieglobstį Vilniuje radusiems ir galvojantiems čia likti ukrainiečiams labai reikia ne laikinos, o nuolat veikiančios mokyklos.
Šiuo metu Ukrainos Tarptautinė mokykla yra įsikūrusi nenaudojamose buvusio pedagoginio universiteto patalpose. Patalpas laikinai – trejiems metams – suteikė Turto bankas. Dabar čia mokosi beveik 800 mokinių, o filiale Klaipėdoje – dar beveik 600. Per trumpą laiką šios apleistos patalpos direktorės ir savanorių dėka virto mokykla, kuri kartu yra beveik namai. Ir nenuostabu, juk dauguma vaikų – iš pragaro simboliu tapusios Bučos, taip pat Chersono, Gostomelio, Zaporižios.
Tačiau mokyklai trūksta patalpų, nes dar 400 vaikų norėtų lankyti būtent šią mokyklą. Beveik pusė prieglobstį radusių šeimų svarsto galimybę likti Lietuvoje, nes jų gimtieji miestai sugriauti, vyrai žuvo karo fronte, o vaikai jau pritapo ir Vilniuje, ir Lietuvoje. Nuo pat pirmos klasės vaikai mokosi lietuvių kalbos. Tik problema – dabartinės patalpos ne tik per mažos, bet ir laikinos.
Tad, kai pasiūliau Olenai Vnukovskai apžiūrėti nebaigtus statyti vadinamuosius „Maskvos namus“, ji iš karto sutiko. Norėjome įvertinti, ar pastatas tiktų tokiai veiklai. Net neabejoju, kad jos energija, pozityvumas, sutelktas kolektyvas šiam pastatui, dėl kurio tiek ilgai ir tuščiai diskutuojama, suteiktų ne tik gyvybės, bet ir prasmės – tai būtų simboliškas ir teisingas šio pastato virsmas. Vietos užtektų Ukrainos tarptautinei mokyklai ir Ukrainos kultūros centrui. Pastato pabaigimui, neabejojame, galėtume organizuoti paramos akciją ir per gerus metus čia jau būtų nauja Ukrainos tarptautinė mokykla-kultūros centras.
Ėjome tuščiais pastato koridoriais ir Olena prancūziškai pasakė išmintingus žodžius: „Aš galiu padaryti tai, kas neįmanoma, bet stebuklui man reikia laiko.“ Tuomet supranti, kad šios tautos nenugalės niekas. Jie tiesiog nepasiduoda.
Todėl kviečiu visus susivienyti ir bendromis jėgomis pasiekti, kad Vilniuje atsirastų nuolat veikianti Tarptautinė Ukrainos mokykla, o tokių Europoje jau yra 39. Jos sieną ir toliau puoštų ukrainietės savanorės freska.
Tiesa, liko dar teisinės procedūros, kurias, neabejoju, drauge įveiksime. Ir tikrai pritariu mero Remigijaus Šimašiaus nuomonei, kad nėra prasmės pastato griauti, o geriau jį panaudoti. Tad kartu su teisininku, tarybos nariu Vydūnu Sadausku, atlikome teisinę situacijos analizę ir visi sprendimai – Vilniaus miesto savivaldybės rankose:
1. Maskvos namai turi du dalininkus: Vilniaus miesto savivaldybę ir Maskvos tarptautinio bendradarbiavimo centrą; nors nuosavybės dalys skirtingos, bet priimant sprendimus ir Vilniaus miesto savivaldybė, ir Maskvos tarptautinio bendradarbiavimo centro atstovai turi po vieną balsą. Vilniaus miesto savivaldybė turi šaukti susirinkimą ir priimti sprendimą likviduoti iki šiol veikiantį Maskvos kultūros ir verslo centrą „Maskvos Namai“ Vilniuje, įmonės kodas 300604039. Ir šiuos veiksmus buvo galima padaryti jau seniai. Manau, negerai, kad teisiškai iki šiol Vilniaus miesto savivaldybė tebėra šio projekto partnerė.
2. Vilniaus miesto savivaldybė turi imtis visų reikiamų teisinių procedūrų tam, kad panaudos pagrindais perimtų A. Juozapavičiaus gatvėje esantį 1446 kv. m. žemės sklypą, kuriame pastatyti „Maskvos namai“. NŽT sprendimu suteikto sklypo panaudos sutartis jau pasibaigusi ir pastatytas pastatas lieka be žemės.
3. Įvertinus tai, kad teismo sprendimu pastatas pripažintas nelegaliu, visi sprendimai, reikalingi pastatui perimti ir registruoti Vilniaus miesto savivaldybės vardu yra mūsų pačių rankose.
Kadangi nelieka dalininko, eliminuojamos visos grėsmės bei atsiranda galimybė pastatą panaudoti ukrainiečių mokyklai steigti. Nors savivaldybės vadovams būtų paprasčiau parengti visus reikalingus teisinius dokumentus, esame pasiruošę parengti reikalingą Tarybos sprendimo projektą.
Olena Vnukovska teisi – stebuklus galime padaryti patys. Ir laikas tam atėjo.