Tačiau buvusi konservatorių, liberalų ir liberalcentristų valdančioji koalicija, priėmusi naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymą, akivaizdžiai nepaisė šių principų.
Jos neišmintingas sprendimas pakeitė ne tik žemės mokesčio skaičiavimo bazę (nuo buvusios indeksuotos žemės vertės pereita prie žemės vidutinės rinkos vertės), bet ir žemės mokesčio tarifo dydį.
Vietoje buvusio vieningo 1,5 proc. viršutinė žemės mokesčio tarifo riba pakelta net iki 4 proc. Be to, savivaldybėms atrišus rankas ir suteikus galią nustatyti žemės mokesčio tarifus, atsižvelgiant į žemės paskirtį (ar ji skirta gyvenamajai teritorijai, ar komercinei aplinkai, ar žemės ūkio produkcijai auginti), daugelis savivaldybių, laisvai interpretuodamos, žemės mokestį negailestingai užkėlė.
Rezultatas – pažeisti žemės ūkio savininkų interesai ir teisėti lūkesčiai, o nemažai piliečių, kuriems žemės ūkio mokestis staiga šoktelėjo ne keliais, o keliolika ar net keliasdešimt kartų, neišgalės sumokėti tokių mokesčių, nes jų pajamos to neleidžia. Nejaugi ankstesnė valdžia taip ir nepasidomėjo, kiek vidutiniškai uždirba Lietuvos žmonės?
O vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2012 m. IV ketvirtį buvo 1730 Lt, per metus - apie 20 tūkst. Lt. Nejaugi ji nepaskaičiavo, kad, pritaikius maksimalius ar artimus jiems (t. y., 2-4 proc.) žemės mokesčio tarifus, žemės mokesčio dydis (absoliučiais skaičiais) viršys daugumos žemės savininkų gaunamas metines pajamas?
Negana to, nors buvo teigiama, jog maksimalių tarifų taikymas palies tik apleistos žemės savininkus, tačiau, atlikus savivaldybių tarybų patvirtintų tarifų analizę, akivaizdu, kad kai kuriose savivaldybėse be jokių skrupulų buvo nustatyti maksimalūs tarifai ne tik apleistai ar nenaudojamai žemei, bet ir konservacinės paskirties (pvz., Pakruojo raj.), naudingųjų iškasenų (pvz., Ukmergės raj., Kelmės raj.), visuomeninio naudojimo (pvz., Pakruojo raj.), mėgėjų sodų (pvz., Rietavo raj.) ir kt. žemei.
Remiantis Registrų centro verčių žemėlapiais bei duomenimis apie mokestines žemės vertes 2013 m., konstatuotina, kad labiausiai mokestinės vertės padidėjo ne žemės ūkio paskirties žemės grupėse. O pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Registrų centro duomenis, virš 85 proc. žemės mokesčio mokėtojų sudaro fiziniai asmenys, turintys įvairios paskirties žemės sklypų nuosavybę.
Ką reikia daryti, siekiant ištaisyti šią baisią klaidą?
Prisaikdintas Seimo nariu 2012 m. lapkričio 16 d., ėmiausi pastangų pakeisti situaciją. Pirmiausia, susitikau su Lietuvos žemės savininkų sąjungos vadovais ir nariais, specialistais ir ekspertais, taip pat su žmonėmis, turinčiais žemės, kuriuos nuskriaudė nuo š.m. pradžios įsigaliojusi tvarka.
2013 m. kovo 14 d. Seime užregistruotas mano pateiktas Žemės mokesčio įstatymo 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas numato nustatyti žemės mokesčio tarifą nuo 0,01 proc. iki 1 proc., kaip kad yra visoje Europoje.
Be to, siūlau, kad vertę mažinantis koeficientas būtų taikomas ne tik žemės ūkio paskirties žemei, bet visų paskirčių žemei, kad būtų užtikrintas Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.“
Taip pat ketinama leisti žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą, atlikus individualų žemės vertinimą, jeigu ši vertė skiriasi nuo nustatytosios masinio vertinimo būdu daugiau kaip 10 proc. (o ne 20 proc., kaip numatyta dabar). Tik tuomet procesas bus sąžiningas, ir bus išvengta piktnaudžiavimų.
Galiausiai, mano pasiūlymu būtų pašalintos galimybės savivaldybėms nustatyti nepagrįstai didelį mokestį už atitinkamos paskirties žemę bei skirtingai traktuoti tas pačias įstatymo normas.
Labai tikiuosi, kad mano teikiamas įstatymo projektas bus priimtas Seime ir apgins Lietuvos žemės savininkų teises. Juk kuriant įstatymus, svarbiausia - neatitrūkti nuo realybės ir kasdienių žmonių rūpesčių. Įstatymai ir mokesčiai turi tarnauti žmonėms ir bendrajam gėriui, o ne atvirkščiai.