Šiuo metu kolegijoje yra 25 įvairių Lietuvos universitetų arba universitetams priklausančių trečiojo lygio ligoninių atstovai. Tai akademinės bendruomenės nariai, šioje ministerijos patariamojoje struktūroje sudarantys absoliučią daugumą. Iš jų – net 10 žmonių iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų, priešakyje su klinikų vadovu Juozu Pundziumi, kuris tuo pačiu metu atstovauja ir Nacionalinei sveikatos tarybai. Joje – ir su Darbo partija siejamas universiteto rektorius, kardiologijos klinikos vadovas profesorius Remigijus Žaliūnas, senato pirmininkas profesorius Vilius Grabauskas. Į kolegijos sudėtį įeina beveik visi Kauno klinikų padalinių vadovai.
Kolegijoje – 4 Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, du studentai bei viena medicinos slaugytoja iš Panevėžio, kurios nedelegavo jokia slaugytojų organizacija, nors ankstesnės kolegijos sudėtyje buvo Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Danutė Margelienė. Nebelikus Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės, įtrauktas mažai žinomos vienos pacientų organizacijos atstovas.
Suprantu, kad ministrui gali nepatikti kokia nors viena asmenybė, tačiau jis turėjo kreiptis į aktyvias pacientų organizacijas, kviesdamas deleguoti kitą savo atstovą. Stebina ir tai, kad neatsirado vietos apie 7000 gydytojų vienijančios Lietuvos gydytojų sąjungos pasiūlytam atstovui.
Nors į kolegijos sudėtį įtraukti du Vilniaus poliklinikų vadovai, vienas iš jų – Šeškinės poliklinikos vadovas Jonas Kairys – socialdemokratų partijos atstovas.
Šokiruojantis faktas, kad kolegijoje nebeliko vietos Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos deleguotam atstovui, nes visas ministro keliamas problemas: dėl eilių, paslaugų prieinamumo ir kokybės, gydytojų atlyginimų, korupcijos mažinimo sistemoje, gydymo įstaigų finansavimo galima išspręsti tik bendradarbiaujant su gydymo įstaigų vadovais.
Nėra ir Privačių gydymo įstaigų asociacijos atstovų. Neliko rajonų ligoninių ar pirminės asmens sveikatos priežiūros organizacijų atstovų. Visos šios minėtos organizacijos dalyvavo visų ankstesnių kolegijų veikloje. Susidaro įspūdis, kad nebus atstovaujama rajonų, regionų ir netgi – didžiųjų miestų: Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio respublikinių ligoninių interesams.
Ministras iš pradžių kolegijos suformavimą kritikuojančiuosius išvadino neišmanėliais, o man pasiteiravus, kodėl pasirinkta tokia kolegijos sudėtis, atsakė, kad vadovavosi specialybiniu principu. Tačiau analizuojant sudėtį akivaizdu, kad tas principas visiškai neišlaikytas. Kolegijoje yra trys odontologai, du kardiologai, du Vilniaus miesto poliklinikų vadovai ir beveik visai nėra visuomenės atstovų. Tiesa, yra Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, niekam ne paslaptis – atstovaujanti Lietuvos socialdemokratų partijai.
Kolegijoje nebeliko beveik nė vieno žmogaus, kuris galėtų drąsiai išsakyti savo nuomonę ir adekvačiai apginti visuomenės, pacientų ir medikų interesus. Akivaizdu, kad dalyvauti kolegijos veikloje didžiąja dalimi buvo pakviesta vadovaujantis partiniu arba lojalumo principais. Matant, kad kolegiją išimtinai sudaro akademinės bendruomenės ir universitetinių ligoninių vadovai, nesunku suvokti, koks likimas laukia kaimo, rajono ir didesnių miestų visuomenės bei medikų.
Reikia priminti, kad Sveikatos apsaugos ministerijos kolegija svarsto strateginius ministerijos veiklos klausimus, sveikatos programų projektus, ministro įsakymų ir kitų teisės aktų projektus, įstaigų prie ministerijos ir kitų ministrui pavestose valdymo srityse veikiančių įstaigų metines veiklos ataskaitas, sveikatos programų projektus, ministerijos vadovybės, ministerijos struktūrinių padalinių ir jai pavaldžių įstaigų vadovų ataskaitas, ministerijos darbo organizavimo, veiklos planų įgyvendinimo eigą ir perspektyvas, ministro teikimu kitus svarbius su sveikatinimo veikla susijusius klausimus.