Tačiau manau, kad su kaimynais santykius reikia palaikyti visą laiką, o ne tik tada, kai yra bėda.
Nors Prezidentės pranešime buvo per mažai dėmesio tarptautinei situacijai regione apžvelgti, kas ypač šiandien svarbu Lietuvos žmonėms, tačiau sveikintina, kad ji pripažįsta, jog galime jaustis saugiai: esame NATO, ES nariai. Karingą savo retoriką Prezidentė pakeitė po susitikimo su į Vilnių atvykusiu JAV viceprezidentu Joe Bidenu. Deja, bet pranešime nebuvo įžvalgų ir tolesnių gairių apie užsienio politiką.
Nustebino, kad savo ataskaitoje Prezidentė paminėjo, kad per penketą metų ji pateikė tik 60 įstatymo projektų, tai yra tik vienas įstatymo projektas per mėnesį. Tikrai Lietuvoje yra daugiau taisytinų įstatymų, kas yra būtina ir šiandien stabdo Lietuvos pažangą bei gerovės kūrimą žmonėms. Vienas įstatymas per mėnesį tikrai yra nedidelis produktyvumas.
Savo pranešime, kaip ir kasmet, Prezidentė didelį dėmesį skyrė energetikai, ypač suskystintų dujų terminalui. Ji viešai prisiėmė politinę atsakomybę už suskystintų dujų terminalo projektą, kuris specialistų vertinamas kontraversiškai. Prezidentė kalbėjo apie politinę naudą, bet nelietė ekonominių aspektų, tai yra, kiek Lietuvos žmonėms kainuos šis Prezidentės inicijuotas projektas, kad atpigtų šiluma ir dujos, ir ar nebuvo geresnių alternatyvų?
Prezidentė savo pranešime, kaip ir kasmet, daug dėmesio skyrė kovai su tariamomis oligarchų grupuotėmis. Turėdama didelę įtaką teisėsaugos institucijoms, ji per penkerius metus nesugebėjo priversti išskaidyti tų grupuočių, jei jos egzistuoja, kad jos dirbtų pagal šalies įstatymus ir teiktų naudą valstybei ir jos žmonėms. Galiu drąsiai pasakyti, kad jeigu aš būčiau Prezidentu ir jei Lietuvoje tikrai egzistuoja oligarchinės grupuotės, joms sutvarkyti užtektų pusantrų metų.
Pradžioje Prezidentė bandė vengti priešiškumo ir konfliktų bei priešų paieškos, tačiau, deja, antrojoje savo kalbos dalyje vėl skyrė daug dėmesio vidaus priešų paieškai, kai šiandien pagrindinė grėsmė yra ne iš vidaus, o iš išorės.
Prezidentė, deja, nieko neminėjo apie paprastą žmogų, apie tai, kad Lietuvos skurdo lygis per penkerius metus padidėjo ir trečdalis lietuvių gyvena skurde, apie tai, kad Lietuvos gyventojų jau mažiau nei 2,9 milijono. Ji, deja, iš viso vengė temos apie žmones.