Po 2015 m. birželio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimo dėl GPM paskirstymo savivaldybių biudžetams Finansų ministras ir Vyriausybė buvo priversti atsižvelgti į tai, kad Vilniui tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies ribojimas bei neaiškus sumažintos GPM dalies reglamentavimas prieštarauja Konstitucijai.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas padidino Vilniaus miesto biudžetą 2016 m. daugiau nei 44 mln. eurų. Gerokai padidėjęs biudžetas padės geriau tvarkyti sostinę ir sumažinti Vilniaus miesto skolą.
Deja, nepaisant skambių politinių pažadų, Vilniaus miesto skola toliau sparčiai auga ir, pagal Finansų ministerijos duomenis, per 6 mėnesius, nuo 2015 metų balandžio mėn. 1 d. iki spalio 1 d., padidėjo 25 mln. eurų (86 mln. Lt). Toliau auga pradelsti mokėjimai už atliktus darbus ir, pagal tuos pačius Finansų ministerijos 2015 metų spalio 31 d. duomenis, pradelstos skolos Vilniuje padidėjo 15 mln. eurų (50 mln. Lt) lyginant su 2015 m. balandžio mėnesiu.
Pradelsti mokėjimai greitai pasieks 100 mln. eurų sumą. Tikslius skaičius matysime tik 2016 m. pradžioje, kai bus paskelbti metų rezultatai. Pavyzdžiui, palyginus su Kauno miesto tuo pačiu laikotarpiu, Kauno pradelsti mokėjimai nuo balandžio mėnesio iki spalio pabaigos sumažėjo nuo 4,2 mln. eurų iki 42.7 tūkstančių eurų, t.y. beveik 10 kartų.
Per savivaldos rinkimus kandidatai Vilniuje skambiai žadėjo –„tik išrinkite mus - ir mes atkursime pasitikėjimą savivaldybe, o bankai, matydami mus valdžioje, ims mums skolinti“. Nauja miesto valdžia išrinkta, bet, deja, bankai neskolina. Gal “pasitikėjimo” nepavyko sukurti?
Vilniaus miesto savivaldybės skelbtus paskolų konkursus bankai ignoravo ir šiais metais: Vilniaus miestui pavyko pasiskolinti tik 5 mln. eurų iš 63 mln. eurų poreikio ankstesnių paskolų aptarnavimui ir atsiskaitymui už atliktus darbus. 2016 metais bankai vis dėlto turėtų restruktūrizuoti Vilniaus miesto skolą, nes 44 mln. eurų padidėjęs Vilniaus biudžetas yra pakankamas argumentas „pasitikėti valdžia”. Būtent iš GPM surinktų pinigų padidėjęs biudžetas bankams yra argumentas, o ne restruktūrizacijos ar menami „nauji vėjai“ Savivaldybėje.
Priminsiu kitą svarbų faktą. Konstitucinio Teismo nutarimas visa apimtimi įsigalios tik 2016 metų sausio 2 d. Būtent 2016 m. turėtų būti atnaujintas Vilniaus miesto savivaldybės skundo (pareiškimo) prieš Vyriausybę nagrinėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuris buvo sustabdytas, kol šią unikalią bylą nagrinėjo Konstitucinis Teismas. Vilniaus miesto savivaldybės skundo (pareiškimo) dydis - daugiau nei 260 mln. eurų, t.y. tiek pajamų dėl Vyriausybės neveikimo ir neteisingos savivaldybių biudžeto formavimo metodikos negavo Vilniaus miestas laikotarpyje nuo 2008 iki 2012 metų.
Konstitucinis Teismas pripažino teisingais visus pareiškėjų - Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymų argumentus, o Vyriausybės atstovų - atmetė. Tai - rimtas pagrindas istoriniam sprendimui, kuris sustiprintų savivaldos teises Lietuvoje ir sudrausmintų tuos politikus, kurie mėgsta valstybės finansus skirstyti pagal partines simpatijas.
Suprantama, šiam procesui būtinas ypatingas Vilniaus miesto vadovų dėmesys ir profesionalus atstovavimas teisme.