Laimė, kad konservatoriams Kaune praradus valdžią, buvo užtrenktos durys G. Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės ir „Kauno energijos“ susitarimams. Paskutinę akimirką buvo sustabdytas pasirašymas „Kauno energijai“ nuostolingos sutarties, pagal kurią A. Landsbergienė būtų įkurdinusi savo privatų darželį itin palankiomis nuomos sąlygomis „Kauno energijos NT“ patalpose. Apsukrioji edukologė buvo sutarusi nuomą dešimčiai metų Savanorių prospekto keturių aukštų pastate su 1,1 ha ploto žemės sklypu.
Vis dėlto analogišką, tik kur kas didesnių apimčių, susitarimą verslininkė A. Landsbergienė sėkmingai stumia Vilniuje. Įkėlusi koją į „Lietuvos energijai“ priklausančios įmonės „NT valdos“ pastatą Vilniaus senamiestyje, lengvatinėmis sąlygomis ir be konkurso išsinuomojusi patalpas savo privačiai mokyklai, politiko žmona susitarė, kad energetikai savo lėšomis pastatys toje vietoje dar ir naują pastatų kompleksą – jos mokyklų-darželių verslui plėsti.
Abejonių keliantys privataus verslo ir energetikų susitarimai pradėjo aiškėti, kai šias aplinkybes ėmėsi tirti Seimo specialioji energetikos komisija ir išsireikalavo slaptumo žyma pažymėtas Austėjos Landsbergienės sutartis su „Lietuvos energijos“ dukterine įmone „NT valdos“.
A. Landsbergienės sutartys su energetikais šokiravo komisiją
Parlamentarai aiškinasi, kodėl valstybės įmonė pradėjo investuoti į A. Landsbergienės privatų verslą – savo lėšomis ėmėsi statyti jai naują 4000 kv. m „Karalienės Mortos“ mokyklos pastatų kompleksą valstybei priklausančioje žemėje. Planuojama „NT valdų“ investicija sieks 7 milijonus eurų su PVM.
Paaiškėjo, kad prielaidos tokiems susitarimams atsirado dar praeitos vyriausybės valdymo laiku, kai energetikos ministru tapęs Tėvynės sąjungos narys Arvydas Sekmokas ėmėsi energetikos sektoriaus pertvarkos ir 2011 metais visą energetikos sektoriaus turtą perdavė valdyti UAB „NT valdos“. Tokių energetikus aptarnaujančių įmonių įkurta ne viena. Jos ligi šiol žiniasklaidos vaizdžiai vadinamos konservatorių šeryklėlėmis dėl šių įmonių vadovų ir jas sukūrusios partijos glaudžių ryšių. Tokių ryšių pagrindu, matyt, atsirado ir ypatingi A. Landsbergienės susitarimai su energetikais.
Parlamentinės komisijos narius šokiravo „NT valdos“ sutarties su verslininke turinys dėl naujos privačios mokyklos statybos, ligi šiol laikytas paslaptyje. Pavyzdžiui, numatyta, kad kiekvienas valstybei priklausančių „NT valdų“ projektavimo ir statybų dokumentas turi būti įvertintas ir patvirtintas edukologės Austėjos Landsbergienės parašu! Jei A. Landsbergienė nustatytų Techninio projekto neatitikimų jos patvirtintai projektavimo užduočiai, „NT valdos“ nedelsiant privalėtų pakeisti projektą ir pakartotinai pateikti verslininkei vertinti ir tvirtinti!
Visa privataus verslo rizika – valstybės įmonei
Naujojo pastatų komplekso statytojai pagal pasirašytas sutartis turi vykdyti bet kokias verslininkės užgaidas. Tačiau visą šio keisto verslo riziką – finansinę, kredito, statybos, investicinę – prisiima tik „NT valdos“. Be to, verslininkė įgyja teisę nemokamai naudotis valstybinės žemės sklypu, kuriame iškils naujos mokyklos kompleksas.
Specialioji komisija išsiaiškino, kad net ir per 7 sutartyje su verslininke numatytus privalomos nuomos metus valstybės įmonė tesugebėtų susigrąžinti mažiau nei pusę investuotų lėšų. Lieka neaišku, kaip „NT valdos“ susigrąžintų statybų eigoje sumokėto 1,2 milijono eurų PVM mokesčio, nes A. Landsbergienės veikla šiuo mokesčiu neapmokestinama.
Atėjęs pasiaiškinti komisijai dėl sutarčių „NT valdoms“ vadovaujantis Olaf Martens demonstravo išskirtinę nekompetenciją ir nesugebėjo parlamentarams pristatyti net pagrindinių įmonės veiklos finansinių rodiklių. Tačiau tuo pat metu generalinis valstybinės įmonės direktorius degė ryžtu statyti privačią mokyklą A. Landsbergienei, įrodinėdamas būsimą šio projekto naudą energetikos įmonei. Galbūt todėl, kad papuolęs į verslininkės pinkles, jis neturi kur trauktis: jei nevykdys susitarimų, jam gresia baudos, siekiančios dešimtis tūkstančių eurų. Be to, „NT valdos“ patirtų ir kitus nuostolius, nes jau yra investavę į projektavimo bei statybų parengiamuosius darbus.
Komisijos nariams susidarė įspūdis, jog Olaf Martens galbūt ir buvo pakviestas vadovauti „NT valdoms“, kad įgyvendintų Landsbergių šeimos privataus verslo projektą.
Keista, kad viena didžiausių turto valdytojų besiskelbianti valstybės įmonė, valdanti 100 milijonų eurų vertės turtą, tesugeba uždirbti itin menką pelną, siekiantį vos pusę milijono per metus. Dar keisčiau, kad tokia nepelninga įmonė ryžtasi skolintis 7 milijonus eurų ir investuoti juos pagal privataus verslo nurodymus į veiklą, nieko bendra neturinčia su energetika. Deja, tuo susirūpinę specialiosios komisijos nariai atsakymų iš „NT valdų“ vadovo taip ir negavo.
Kai kuriems komisijos nariams kilo rimtų įtarimų, kad energetikos sektoriui priklausančios įmonės pasiskolinti 7 milijonai eurų gali tiesiog atsidurti vartotojų sąskaitose, kadangi pagrindinė „NT valdų“ veikla – „Lietuvos energijos“ turto valdymas, o jos veikloje patiriami kaštai, nekontroliuojami net Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, atsiduria reguliuojamų energetikos įmonių veiklos sąnaudose.
Specialioji komisija pasiryžusi tęsti tyrimą dėl valstybės valdomos įmonės „NT valdos“ investicijų į privatų verslą. Laukiama naujų įmonės paaiškinimų ir dokumentų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, tai yra subjektyvi politiko nuomonė.