Klausimas nėra trivialus bent tiems, kuriems virš Seimo ne tik mėlynas dangus, bet ir Konstitucija. O jos 118 straipsnyje sakoma: „Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo.“
Tačiau Prokuratūros įstatymo 4 str. „Prokuratūros sąveika su kitomis valstybės institucijomis“ rašoma: „1. Prokuratūros veiklos prioritetus nustato ir prokuratūros parlamentinę ne proceso veiklos kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) Seimo statuto nustatyta tvarka.(...) 3. Už prokuratūros veiklą generalinis prokuroras atsiskaito Respublikos Prezidentui ir Seimui. Seimui atsiskaitoma teikiant metinę Prokuratūros veiklos ataskaitą, kuri taip pat skelbiama prokuratūros interneto svetainėje.“
Taigi prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas nuo kitų trijų valdžių (Konstitucija), tačiau už prokuratūros veiklą (ne už ūkinę –organizacinę, bet už procesinių sprendimų visumą - aut. pastaba) generalinis prokuroras atsiskaito vienai iš valdžių - Seimui (Prokuratūros įstatymas), Išnagrinėjęs ataskaitą (...) Seimas priima nutarimą dėl institucijos vadovo ataskaitos (...) gali siūlyti Respublikos Prezidentui atleisti šį valstybės institucijos vadovą iš einamų pareigų projektą ( Seimo statutas).
Ar galima suderinti Konstitucijoje įtvirtintą prokuroro nepriklausomybę priimant procesinius sprendimus su Seimo reikalavimu pateikti ataskaitą už juos, ją tvirtinti ar ne, tuo reiškiant savo pasitikėjimo ar nepasitikėjimu prokuratūros procesiniais veiksmais? Ir ką tada reiškia prokuroro nepriklausomybė pagal Konstitucijos 118 straipsnį, jei prokuroras verčiamas atsiskaitinėti Seimui už savo procesinę veiklą, Seimas balsavimu ją vertina, o prezidentė ar jos patarėjai nurodinėja prokurorui, ką jis privalo daryti, o ko ne? Juk tai ir yra tiesioginis kitų valdžių kišimasis į prokuratūros darbą. Tokie Seimo ir
prezidentės veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Todėl Seimo priimtas dokumentas yra teisiškai niekinis, niekinis bus ir Seimo siūlymas Respublikos Prezidentei atleisti Generalinį prokurorą iš pareigų dėl to, kad Seimas nepritarė prokuroro ataskaitai. Bet tokie teiginiai- tai ne Konstitucinio Teismo verdiktas, o tik mano nuomonė, kurios galima ir nepaisyti.
Tokia ydinga praktika buvo tvirtai įsišaknijusi dar sovietiniais laikais, kai prokurorai gaudavo nurodymus iš LKP partorgų. Nepamiršta ji ir dabar, prabėgus dviem Nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiams. Dar ir dabar ne vieno valstybės politiko gyslose cirkuliuoja partorgo kraujas. Todėl Seimui atrodo, kad virš jo nėra įstatymų, o tik mėlynas dangus, prezidentės veikla nusakoma principu „Valstybė-tai aš“ . Seimui ir Respublikos Prezidentei įstatymai nereikalingi. Jie patys savaime yra įstatymas. Įstatymai reikalingi tik kitiems.
Galbūt, generalinį prokurorą ir reikia atleisti iš pareigų, bet ne dėl Seime nepatvirtintos Generalinio prokuroro ataskaitos. Tai turėtų būti Seimo kreipimasis į prezidentę, kuriame būtų įrodyta, kodėl prokuroras nesusitvarko su savo pareigomis. Nors toks dokumentas ir nesukeltų teisinių pasekmių, bet būtų medžiaga prezidentės apmąstymams. Juk prokuroro pagal įstatymus negalima pašalinti apkaltos būdu ar pareiškus jam nepasitikėjimą. Jis gali būti atleistas tik prezidentės dekretu, jei tam pritaria Seimas. Todėl generalinio prokuroro likimą turi spręsti prezidentė kartu su Seimu.
Tuo metu Seimui derėtų matyti virš savo galvos ne tik mėlyną dangų, bet ir jame plevenančią Konstituciją ir kviesti Generalinį prokurorą ne atsiskaitinėti, o tik informuoti Seimą apie kriminogeninę situaciją, jos tendencijas ir būtinus Seimo žingsnius norint pagerinti kriminogeninę situaciją.
Ir dar - prokuratūra ir toliau bus gardus kąsnelis politikams ir institucijoms tol, kol ji neturės politinio „stogo“ Seime. O šis stogas –tai specialus prokuratūros parlamentinės priežiūros pakomitetis ar komisija, kurios funkcijos būtų: 1. Apsaugoti prokuratūrą nuo politikų ir 2. Kartu su ja ieškoti sprendimų gerinančių prokuratūros darbą.
Taip būtų geriau apsaugota mūsų visuomenė nuo politikų poveikio byloms ir prokuratūros darbo dezorganizavimo bei nuo nusikaltėlių siautėjimo.
Jei prokuratūra ir toliau bus be politinio stogo, tai pakeitus generalinį prokurorą kitu nieko iš esmės nepakeisime. Prokuratūra ir toliau bus kaip ta našlaitė, kurią visi prievartauja ir muša, bet niekas nepaglosto, nepamaitina ir neapsaugo nuo politinių nusikaltėlių.