Iš tiesų, pagal Darbo kodekso 123 str. (Nušalinimas nuo darbo) 1 ir 2 dalis pareigūnas nušalinamas:
1. Jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio. Kitais atvejais nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) darbdavys gali tik įstatymų nustatytais pagrindais.
2. Darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo, nemoka jam darbo užmokesčio pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą. Jame turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.
Ką gi numato įstatymas, kuriame kalbama apie Vyriausybės įstaigos (o tokia ir yra MVT) vadovo atleidimą. Štai:
Vyriausybės įstatymo 29 str. 9 dalis skelbia:
Vyriausybės įstaigos vadovas atleidžiamas iš pareigų:
1) savo noru;
2) kai praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
3) pasibaigus kadencijai;
4) išrinkus arba paskyrus į kitas pareigas;
5) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų.
6) kai jis šiurkščiai pažeidžia savo pareigas.
Iš pateiktos informacijos galima tvirtinti, kad dabartiniam MVT vadovui galima taikyti tik 1, 5 ir 6 šio straipsnio dalis. Kokia gi dabar reali situacija?
Teismo nuosprendžio dar nėra. O, žinia, žmogus yra tol nekaltas, kol teismas nenusprendė kitaip. Bet gal MVT vadovas šiurkščiai pažeidė savo pareigas ar nebesugeba susidoroti su jomis? To teigti dar negalima, nes nėra padarytas MVT veiklos auditas.
Kas gi lieka Valstybės vadovams? Tik siūlyti MVT vadovui pačiam atsistatydinti. Tą jie ir daro tikėdamiesi, jog MVT vadovas atsižvelgs į savo vadovų nuomonę. Bet, pasirodo, kad jis nė nemano su tokia nuomone skaitytis.
Iš tiesų, galima jį suprasti. Atsistatydinsi – tai reiškia pripažinsi savo kaltę, kurios naštą vilksi visą gyvenimą. Todėl jis ir priėmė, mano nuomone, vienintelį teisingą ir vyrišką sprendimą: įrodykite juodu ant balto mano kaltę ir pašalinkite mane. O kol to nėra aš ir toliau dirbsiu savo darbą.
Šis nestandartinis atvejis tik paryškina tai, ko neturėtų būti ir kas nepriimtina teisinėje valstybėje, kurioje pareigūnai vertinami pagal oficialius duomenis, o ne pagal principą „jis (ji) man nepatinka, prarado mano pasitikėjimą, todėl vien dėl to privalo atsistatydinti.“ Toks principas taikomas diktatorių valdomose valstybėse. O Lietuva dar yra (ačiū Dievui) demokratinė valstybė.
Norėtųsi galvoti, kad Lietuvos vadovai atsibus ir pasijus besą tokioje valstybėje, kurioje nėra politikų, pasipuošusių teisėjų mantijomis.