Tačiau politinis gyvenimas čia – ne ką mažiau įdomus ar intriguojantis nei Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje.
Po pirmųjų Lietuvos istorijoje tiesioginių merų rinkimų antrojo turo Širvintos atsidūrė Lietuvos vidaus politikos dėmesio centre, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) dėl šiurkščių pažeidimų Širvintų mero rinkimus, kuriuos laimėjo Darbo partijos atstovė Živilė Pinskuvienė, pripažino negaliojančiais.
Negana to, ši detektyvą primenanti istorija įgavo dar didesnį pagreitį, kai Ž. Pinskuvienė, šventai tikinti savo teisumu ir siekianti tuo įtikinti visus kitus, VRK sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Lietuvoje mero kėdės jau nenupirksi
Remdamasi surinkta informacija, VRK padarė išvadą*, kad, vykstant pakartotiniams rinkimams į Širvintų rajono mero pareigas, buvo perkami balsai būtent už Darbo partijos kandidatę į Širvintų rajono merus Ž. Pinskuvienę. Širvintiškiams buvo skambinama ir siūlomas atlygis, agituojant būtent už ją, rinkėjai buvo vežami į balsavimo vietą ir balsavo už pinigus ir kt. VRK patvirtino, kad turimų duomenų pakanka konstatuoti, kad dėl įvardintų faktų dalies Širvintų rajono savivaldybės rinkėjų valia buvo iškreipta.
Ž. Pinskuvienė kartoja savo pačios jau sukurtą precedentą Lietuvos demokratinių rinkimų istorijoje. 2012 m. lapkritį pagal Darbo partijos sąrašą daugiamandatėje apygardoje išrinkta į Seimą, Ž. Pinskuvienė galiausiai į jį nepateko taip pat dėl balsų pirkimo...
Po VRK sprendimo Ž. Pinskuvienė tikino, kad jokio balsų pirkimo iš jos ar jos rėmėjų pusės nebuvo. Ji teigė norinti tikėti, kad „gyvename teisinėje ir demokratinėje valstybėje, kur gerbiamas kiekvieno žmogaus pasirinkimas, jo valia, teisingumas, o ne įžeistos politikierių ambicijos turi nugalėti“.
Negaliu nesutikti su gerb. Živile dėl pastarojo teiginio – taip, ir aš tikiu, kad gyvename teisinėje ir demokratinėje Lietuvos valstybėje. Būtent dėl to pasitikiu Lietuvos Respublikos Konstituciniu Teismu (KT), kuris savo išvadose patvirtino, kad Seimas ar savivaldybių tarybos su merais turi būti formuojami taip, kad nekiltų abejonių dėl jų teisėtumo**. Taip pat, anot KT, tokie rinkimų pažeidimai kaip balsų pirkimas leidžia pagrįstai abejoti rinkimų rezultatais ir yra savaime laikomi turinčiais jiems esminės įtakos***.
Pasitikėdama Lietuvos valstybe, pasitikiu ir VRK sprendimu dėl mero rinkimų Širvintų rajone pripažinimo negaliojančiais, kuriame remiamasi minėtomis KT išvadomis. VRK sprendime pabrėžiama, kad Širvintų rajono mero rinkimuose dėl balsų pirkimo buvo iškreipta tikroji rinkėjų valia ir dėl to negalėjo būti nustatyti tikri ir teisingi rinkimų rezultatai. Taigi, kandidatas, kurio išrinkimo siekiant buvo padaryti šiurkštūs pažeidimai, šiuo atveju – Ž. Pinskuvienė, negalėjo įgyti savivaldybės mero mandato.
Tai, kad praktiškai ta pati istorija dėl balsų pirkimo su Ž. Pinskuviene kartojasi Seimo ir savivaldos rinkimuose per trumpesnį nei pustrečių metų laikotarpį, turi būti labai aiškus ženklas ir pamoka tiek Darbo partijai, tiek pačiai Ž. Pinskuvienei: nesąžiningas elgesys per demokratinius rinkimus ne tik yra nepateisinamas, bet ir turi konkrečias pasekmes – būti neišrinktam. Juk jau 25-erius metus deklaruojame, jog gyvename nepriklausomoje demokratinėje respublikoje, kur aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus****.
Socialdemokratai dirba ir laimi
Ž. Pinskuvienė teigia, kad šis VRK sprendimas – politinis. Tačiau jis politinis nebent ta prasme, kad VRK sprendimas dėl Širvintų rajono mero rinkimų buvo priimtas nevienbalsiai (iš 16 VRK narių 9 balsavo už, 7 – prieš).
Galiausiai Ž. Pinskuvienė, reaguodama į VRK sprendimą, tvirtina esanti įsitikinusi, kad „socialdemokratams buvo sunku susitaikyti, kad rajonas slysta iš jų rankų“.
Tiesą sakant, teiginys, jog rajonas iki šiol buvo socialdemokratų rankose, skamba gana keistai, mat kadenciją baigiančioje Širvintų rajono savivaldybės taryboje socialdemokratai iš 21 mandato turėjo tik 2, o Darbo partija – 6. Ar tai reiškia, kad Darbo partija ir jos kandidatė į Širvintų merus pripažįsta, jog vos 2 socialdemokratų – Antano Lidžiaus ir Andriaus Jozonio, kuris yra svarbiausias Ž. Pinskuvienės konkurentas – indėlis į Širvintų rajono savivaldybės tarybos darbą atsvėrė 6 „darbiečių“ pastangas?
Išsigando socialdemokrato Andriaus Jozonio?
Kodėl Ž. Pinskuvienė dėl jai nepalankaus VRK sprendimo kaltina būtent socialdemokratus? Todėl, kad būtent socialdemokratų kandidatas – A. Jozonis – pasirodė stipriausias jos varžovas bei sugebėjo jai mesti tikrai rimtą iššūkį antrajame rinkimų ture, surinkdamas 43,58 proc. balsų? Ž. Pinskuvienė surinko 55,44 proc., o pirmajame ture ji gavo 44,79 proc. balsų, A. Jozonis – 13,36 proc.
Matyt, dėl tos pačios priežasties ji užsipuolė LSDP vicepirmininką, Seimo Pirmininko pavaduotoją Algirdą Sysą, jai nepavykus tapti Širvintų rajono mere. Tačiau kuo dėl pačios Ž. Pinskuvienės klaidų ir nesėkmės dėtas LSDP centrinio rinkimų štabo pirmininkas? Jo atsakomybė pirmiausia buvo rūpintis visų LSDP skyrių sėkme savivaldos rinkimuose. O atsakomybė šiuo atveju suprantama ne tik kaip savo partiečių – kandidatų – teisių tiesioginis įgyvendinimas, bet ir kaip pareiga užtikrinti, kad šios teisės nebūtų pažeidžiamos kitų rinkimuose dalyvaujančių subjektų.
*
VRK darbo grupės pažyma dėl rinkimų į Širvintų rajono
savivaldybės tarybos narius-merus rezultatų, 2015 m. kovo 20 d. Nr.
3-54 (1.2).
**
KT 2012 m. spalio 26 d. išvada.
***
KT 2012 m. lapkričio 10 d. išvada.
****
Lietuvos Respublikos Konstitucija, 4 str.