Kaip rašė DELFI, trečiadienio vakarą į policijos akiratį pateko visureigis, kuriuo važiavo keturi vyrai. Ir, pasirodo, pareigūnų įtarimai pasitvirtino.
Sustabdyto automobilio priekaboje pareigūnai surado nušautą elnią ir du kiškius, o bagažinėje – dar ir stirnos jauniklis. O įdomiausia, kad medžioklės lapas buvo tuščias. Tai sudaro prielaidą manyti, kad buvo brakonieriauta. Visa tai išsiaiškinusiems policininkams neliko nieko kito kaip tik iškviesti aplinkosaugininkus.
Tačiau pareigūnai netruko išsiaiškinti, kad du iš keturių automobilyje buvusių vyrų patys yra buvę aukščiausio rango aplinkosaugininkai. Susipažinkite: buvęs aplinkos, o paskui ir energetikos viceministras A. Spruogis (iki pavardės pakeitimo buvęs Prochorovas) ir buvęs Vilniaus regiono aplinkos apaugos departamento direktorius R. Masilevičius.
Kas jau kas, bet šie žmonės tikrai žino medžioklės taisykles, nes patys prisidėjo jas kuriant ir patys vykdė kontrolės funkciją, gaudė didžiausius gamtos priešus brakonierius. Tačiau likimo ironija: pasirodo, kad Lietuvos aplinkosaugos elito atstovai drėbti iš tokio paties molio kaip ir brakonieriai. Gėda – tik taip galima įvertinti tokį elitinių vyrų neelitinį poelgį.
Tačiau šiuo atveju išnyra ne tik gėdos jausmas. Galima įtarti gudrumą, kuris pasireiškia nenoru apsišviesti. Vieša paslaptis, kad medžioklėje rimti vyrai aptaria rimtus dalykus, kuriuos kitose vietose aptarinėti būtų labai neapdairu.
Kaip tik todėl tas niekingas medžioklės lapas tampa tikru rentgenu, apšviečiančiu tai, ko nereikia apšviesti. Medžioklės lape reikia nurodyti visų dalyvių pavardes. O kieti vyrukai, susitikę medžioklėje, dažnai nenori, kad tokiu būdu būtų užfiksuotas jų susitikimas. Todėl kartais taip jau nutinka, kad tiek lapai būna nepildomi tol, kol grįžtama iš medžioklės. O vėliau įrašomi niekuo dėti eiliniai būrelio nariai.
Tokios jau tos nerašytos medžioklės tradicijos. Šlykščios, bet šešėliniam elitui labai reikalingos.
Kas gi tos trečiadienio vakaro žvaigždės? Štai R. Masilevičius yra Seimo narės „valstietės” Virginijos Vingrienės visuomeninis patarėjas. Gal ne visi žino – V. Vingrienė yra ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė, turinti neišsipildžiusią svajonę tapti aplinkos ministre.
Šis žmogus Vilniaus regiono aplinkosaugininkams vadovavo nuo 2003 iki 2013 metų. Jo interesai atliekų versle labiau nei akivaizdūs. Ne kartą kilo įtarimų, kad V. Vingrienės rankomis realizuojami buvusio aplinkosaugininko užmojai. Suprantama pati politikė tai neigė. Reikėtų priminti, kad tylusis R. Masilevičius pagal savo poreikius yra bandęs šokdinti Vyriausybę. Bet jis pats nelinkęs apie tai kalbėti. Nemėgsta jis žurnalistų ir jų klausimų, laiko save privačiu asmeniu ir toliau sėkmingai nardo be galo pelningame atliekų versle. Ten, kur atliekos, – ten ir pinigai.
Klausimų dėl buvusio aplinkosaugininkų vado reputacijos – daugiau nei atsakymų. Jis ir pats nebando išsklaidyti krentančio šešėlio. Tačiau „valstietei” V. Vingrienei tai netrukdo ranka rankon dirbti su tokiu adjutantu. Matyt, jo patarimai tokie svarbūs ir nepakeičiami, kad ką čia besuksi galvą dėl tos reputacijos – smulkmena.
DELFI žurnalistų pakalbinta V. Vingrienė ir šiandien negali patikėti, kad jos patarėjas galbūt brakonieriavo. Ji iškėlė versiją, kad tikriausiai čia tik nesusipratimas: „Žinau, kad jis medžiotojas, pats yra brakonierius gaudęs... Netikiu, kad taip gali būti. Gal kokių dokumentų neturėjo?”
Kurgi ne! V. Vingrienė pavėlavo: kai tik sužinojo apie nutikimus miške, tą pačią minutę turėjo atsisakyti brakonieriavimu kaltinamo asmens paslaugų. Juk ji – Aplinkos apsaugos komiteto narė. Kas nežino, šis komitetas, jei tik turi noro, bet kada ant kilimėlio gali išsikviesti aplinkos ministrą, ar to paties Aplinkos apsaugos departamento, kurio pareigūnai ir tiria šį galimą brakonieriavimo atvejį, vadovybę.
Taip neturėtų būti. Brakonieriai neturėtų sėdėti šalia aplinkos apsauga besirūpinančių politikų. Deja, realybė kiek kita. Ir ta realybė Seimo prestižui garbės tikrai nedaro. Nedaro garbės ir „valstiečių" frakcijai.
Dabar pažvelkime į kitą įtariamą brakonierių A. Spruogį. Su aplinkos apsauga jis taip pat labai glaudžiai susijęs. Panašu, kad gamta jam – ir darbas, ir pomėgis (tas tamsusis pomėgis, pagaliau išlindęs į dienos šviesą).
A. Spruogis 1997-2003 metais buvo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vyriausiasis patarėjas. Tuomet komitetui vadovavo toks Alfonsas Macaitis. Pabaigęs darbą komitete, peršoko į Aplinkos ministeriją. Ir ten iki 2009 metų ėjo tikrai svarbias ministerijos sekretoriaus pareigas. Dabar šią pareigybę galima prilyginti ministerijos kanclerio pareigoms.
Naujasis viceministras ėmėsi kuruoti būtent aplinkosaugos sritį, susitelkė kovai su brakonieriais, kurie tuo metu Lietuvoje siautė kaip tik išmanė. Galima sakyti, kad tai buvo brakonierių aukso amžius. Būtent A. Spruogis kuravo ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą, kuriam tuo metu vadovavo R. Masilevičius – dabartinis medžioklės (o gal ir brakonieriavimo) draugas.
Kai pabaigė kovą su brakonieriais, A. Spruogis ėmėsi energetikos reikalų. Tuometinis energetikos ministras Jaroslav Neverovič 2013 metais jam patikėjo viceministro pareigas. Pagyrų kartais sulaukiantis susisiekimo ministras, tuometinis energetikos ministras, Rokas Masiulis taip pat išreiškė pasitikėjimą A. Spruogiu ir paskyrė jį savo viceministru.
Liūdniau S. Spruogiui sekasi šiandien. Nėra darbo! Bet ponas laiko veltui neleidžia – ir vėl bando įlįsti į Aplinkos ministeriją. Svajojo užimti šiuo metu laisvą viceministro postą – nepavyko. Svajojo prasibrauti į ministerijai pavaldžias institucijas – irgi nenuskilo.
Kai taip nesiseka, tik ir traukia brakonieriauti. O kam medžioti legaliai, kai tai galima daryti nelegaliai. Juk smagiau! Tikriems vyrams taisyklės negalioja. Sava chebra seni draugai, o dar ir V. Vingrienė šalia – išsuks. Tačiau panašu, kad šį kartą korta nepaėjo. Taip ir išaiškėjo kas yra kas: į dienos šviesą išlindo menkystos.