Jau trečią dieną girdime Vilniaus mero A. Zuoko raginimus neieškoti kaltų dėl Vilniaus miesto moksleivių ugdymo Rusijos karinėse stovyklose. Kodėl? Nejaugi nėra svarbu atrasti ir suprasti priežastis, kaip nutiko, jog mūsų Vilniaus miesto kiemuose gyvenantys rusakalbiai vaikinai ir merginos mokosi valdyti ginklą ir mylėti Tarybų Sąjungą kaip savo tikrąją tėvynę Rusijos karinėse stovyklose? Tuo metu, kai Ukrainoje žūva tūkstančiai žmonių, griūna milijonų žmonių gyvenimai dėl to, kad Kremliaus propagandos indoktrinuoti, Rusijos karinėse stovyklose apmokyti, Rusijos apginkluoti jaunuoliai šaudo į savo šalies piliečius, mums nėra nieko svarbiau kaip laiku suprasti ir spręsti informacinio karo, hibridinio karo iššūkius ir uždavinius.
2011 metų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose A. Zuokas tegavo 12 mandatų (iš 51 Vilniaus taryboje). Jam teko suderinti nemažai interesų, kad pasiektų svarbiausią tikslą – gautų mero sostą. Svarbiausiu Zuoko partneriu tapo Valdemaro Tomaševskio blokas (11 mandatų), kuriam buvo atiduota kuruoti švietimo sritį Vilniaus mieste. Žiniasklaidoje buvo užsiminta apie šios politinės partijos ryšius su Rusija. Vieni kitus gąsdinome istorijomis apie dažnus šios politinės partijos narių vizitus Rusijos ambasadoje ir stebėjomės, kaip tokie veikėjai gali būti atsakingi už švietimą Vilniaus mieste.
2014 metų gegužės 9-ąją Valdemaras Tomaševskis jau nebeslėpė, kam jo politinis blokas dirba. Pasipuošęs „Georgijaus juostele“, kurią prorusiški teroristai Ukrainoje naudoja kaip savo atpažinimo ženklą, Valdemaras Tomaševskis tą dieną žygiavo Vilniaus gatvėmis. Nesistebėkime, kad po to rusakalbiai Vilniaus miesto moksleiviai vyksta į Rusijos karines stovyklas. Zuoko ciniškos politinės dėlionės mus, vilniečius, privedė prie šiandieninės situacijos ir gali privesti prie dar slogesnių pasekmių. Ar norime užmerkti akis?
Taigi, atminkime, jei balsuojame už Zuoką, gauname Tomaševskį, atvirai palaikantį Kremliaus politiką ir atsakingą už Vilniaus miesto moksleivių švietimą.
Zuoko fasadas blizgantis ir patrauklus akims, tačiau, leiskite paklausti, ar verta mirti nuo vietos „žaliojo žmogeliuko“ kulkos prie naujutėlio Bernardinų sodo fontano?