Na, bet čia, pas mus, Vasario 16 – oji tikrai bus. Po poros savaičių su trupučiu. Šia proga kiek kitokie garsai aidi. Jau dabar. Atsiprašymai nieko nereiškia, – tie žmonės juokiasi ir ruošiasi. Kaupia jėgas ir švilpukus. Vėdina plaučius. Derina strategiją, veiksmus ir keiksmus. Jeigu neleis baubti – kauksime. Neleis kaukti – cypsime. Arba: verksime, draskysimės, ardysimės. Ką nors darysime, kad tik būtų garsiai pažymėta Valstybės šventė. Kad būtų apdergta ilgam ir stipriai, kad būtų galima vaikams papasakoti: „Jie ten šventė, o mes liejome adrenaliną!“
Žinoma, jeigu nebūtų pandemijos ir koronaviruso, „pasaulinio komunistų“ sąmokslo, kaip rašė viena prabangos atributų kūrėja, švilpukų nereikėtų. Kanadoje furos tąsyk gal nepypsintų, gal ir lietuviams išskirtinėmis progomis nereikėtų baubti.
Jeigu pandemija vis tik būtų, bet nebūtų sukurtos globalistinės vakcinos, tada vienus būtų išgelbėjęs aspirinas, kitus būtų pasiėmęs visagalis, o likusieji galėtų susikibę rankomis giedoti apie šviesą ir tiesą.
Jeigu būtų pandemija, būtų vakcinos, bet nebūtų galimybių paso, ribojimų, karantino, tada bent jau plakatų apie klestinčią segregaciją, fašistinę – sanitarinę diktatūrą, „Šalin Dulkį“ ir panašių nereikėtų į Vasario 16 šventę nešti. O dabar reikės. Tokių ir dar oho kokių.
Žinoma, jeigu apskritai koronavirusas neegzistuotų arba egzistuotų, bet kitur, ne didvyrių žemėje, tada smagiau atrodytų ta kalendorinė šventė. Bet nereikėtų pamiršti, kad egzistuotų Stambulo konvencija ir raidė W, ir ekologija, ir mokesčiai, ir Briuselis, ir kiti suvaržymai.
Jeigu nebūtų Stambulo konvencijos... Nefantazuokime. Amžinas, niekada neužgęstantis rezistencijos jausmas išliktų. Nes Žemė, po velnių, sukasi nepaklausiusi jos – antrosios – leidimo. Nes antroji, atsidalinusi, atskilusi, opozicinė blaiviam protui ir švenčių kalendoriui Lietuva visada buvo ir bus, per amžių amžius, amen.
Švenčių išvakarėse verta patyrinėti antros, trečios ir visų likusių opozicijų nuotaikas. Tarkime, ponas Kristupas jau pasakė, kad Vasario 16 –ąją bus prie balkonėlio. Gali būti, kad švilptelės dėdulei. Ir lauks tamstų, kurie norės ginti šventę. Kad būtų aiškiau, kaip ten viskas bus, ponas Kristupas siūlo ateiti į stiprių vyrų klubą pasižiūrėti, kaip jo „koja glamonėja kriaušę“.
Žodžiu, tvarkos ir teisybės reindžeriai ruošiasi šventei, treniruojasi, gerina fizinę formą. Galima būtų į tokius dviprasmiškus perspėjimus nekreipti dėmesio, jeigu ne viena smulkmena: ponas Kristupas nėra eilinis kriaušės ir švenčių kalendoriaus glamonėtojas kojomis. Ne kažkoks į VSD taikiklį pakliuvęs Dima Vinogradovas. O pakankamai viešas asmuo – Tautos ir teisingumo sąjungos pavaduotojas.
Antroji Lietuva turi savo kalendorių. Alternatyvaus turinio šventes. Kas vyko Sausio 13 – ąją, pamatėme. Kas bus Vasario 16 – ąją, „po balkonėliu“, pradedame suvokti.
Kas toliau? Kovo 11, Nepriklausomybės atkūrimo diena. Neverta manyti, kad ana Lietuva neparuoš proginio, specialaus minėjimo tema „Ne už tokią Lietuvą kovojome“. Bandome prognozuoti? Greičiausiai Juodojo kaspino diena bus perkelta iš rugpjūčio į kovą. „Laikmetis“, „Pozicija“ ir kiti alternatyvių lietuvų generatoriai skelbs visuotinio gedulo dieną. Siūlys rinktis prie Seimo juodais drabužiais, vėliavas perrišti juodais kaspinais.
Velykos. Jėzaus pasija ir prisikėlimas. Čia vėlgi įvairių gali gimti interpretacijų. Paraleliniai katalikai ne tik savo kalendorių, bet ir tikėjimą puoselėja. Jie turi savo doktriną, savo dogmas. „Green Pass“, žaliasis skiepų pasas yra Nelabojo ženklas“ – neseniai tvirtino arkivyskupas Carlo Maria Viganò, buvęs Šventojo Sosto nuncijus Vašingtone. Šalia jo buriasi alternatyvūs katalikai, jie skleidžia žinią, esą popiežius (jėzuitas) Pranciškus yra pandemijos paveiktas eretikas, liepęs vakcinuoti visą Vatikano miestą – valstybę. Ar nebus taip, kad dalis antrosios Lietuvos nukryžiuotojo veide matys galimybių paso nukamuotą sodžiaus gyventoją, o antrinio katalikų tikėjimo kunigas jį palaimins?
Birželio 24 – ji, Joninės. 2020 metų birželį magiškas paparčio žiedas, kurio tada visi ieškojome ir neradome, buvo vakcina nuo mirtinos ligos. Šįmet ko ieškos antroji Lietuva? Imuniteto? Tos substancijos, kuri kažkodėl neišgelbėjo nuo mirties iki vakcinacijos.
Liepos 6 – oji, Mindauginės. Šiaip tai mūsų garbinamas monarchas buvo išdavikas: susidėjo su svetima religija, pavarė „real politic“, o kur vertybės? Tai tą šventę galima būtų skelbti kryžiaus žygio prieš išdavikus diena. Jų, nelabųjų, pilna, tereikia apsidairyti. Tie, kur už prostitutę W – visi išdavikai. Nekalbant apie Stambulo konvencijos garbintojus.
Lapkričio 1 – oji, Visų Šventųjų ir paskui Vėlinės. Anądien stebėjau, kaip feisbukuomenės ponios ir panelės riejasi dėl šventumo statuso. Ponia Liuda panelei Linutei sako, kad ją skelbs šventąja, nes nė vieno marmalo nesusileido ir išgyveno, atsilaikė, imunitetą išpuoselėjo. Savo naratyvą sustiprina legenda tapusia prezidentine analogija: „Tie skiepai kaip nabašnikui čiajus“. Ją nusodina panelė Linutė, nes, jos nuomone, viskas atvirkščiai: lapkričio pirmąją teks skelbti žuvusių nuo vakcinų minėjimo diena. Ir čia pat pateikia deputato Kepenio statistiką.
Tyleniams pirmosios Lietuvos žmonėms rūpi: ar pasibaigs šventės spalva pažymėtų dienų niekinimas? Kada liausimės kalendorių spardę? Nepasibaigs. Nesiliausime. Na, nebent pietryčiuose prasidėtų karas.
O jeigu ir prasidėtų, tai ką? Nieko: išsyk atskiltų tam tikra dalis bufonautų (jeigu skaitytojas nesuprato, tai čia teksto autoriaus sukurtas naujadaras: buuu+ufo =bufonautas). Jie pareikštų garsų nepasitikėjimą krašto apsaugos ministru, kariuomenės vadu, NATO, ES ir dangaus karalyste.
Išsyk susirikiuotų pozicijos antipozicija, nes karas karu, o progos dar vienam buuu praleisti negalima. Nes, po galais, Vasario 16 – oji čia pat, jau parako kvapas juntamas, švilpukai išpirkti. Padėtį nuolat komentuoja socializmo ekonomikos profesorius Gylys. Inžinierius statybininkas Rusteika kasdien įkala ilgą ir tulžingą postą apie bukalaurus, jo fanai išsyk pareikalauja karti atsakingus asmenis. Gynybos eksministras Butkevičius greičiausiai irgi nesnaudžia. Liaudies partijos veteranai Prunskienės vardu periodiškai protestuoja prieš NATO. Stipruolis Žydrūnas gina visų garbę pasakodamas apie milijardus, prarastus konflikte su Kinija.
„À la guerre comme à la guerre“ – kažkada dėstė karo strategiją prancūzai. Kare kaip kare. Pietryčiuose karas gali ir neįvykti. O kaip bus su balkonėlio ofensyva? Nuspręs antroji, trečioji, ketvirtoji Lietuvos projekcija. Patvarkys kalendorių.
