Krašto apsaugos ministerija (KAM) istoriškai yra viena stabiliausių. A. Anušauskas tapo antruoju ministru, darbo netekusiu ne dėl viso ministrų kabineto pasitraukimo. Audrius Butkevičius ir Linas Linkevičius dirbo keturiuose, Česlovas Stankevičius – trijuose, Juozas Olekas – dviejuose ministrų kabinetuose. Trumpiausias pareigas ėjo Gediminas Kirkilas, bet taip nutiko dėl objektyvių priežasčių – po pusantrų metų darbo Algirdo Brazausko ministrų kabinete jis tapo premjeru.
Pokyčiai Vyriausybėje nėra paprastas procesas. Tai, kaip Arvydas Anušauskas buvo pakeistas Laurynu Kasčiūnu, sukėlė nemenką komunikacinę krizę. Informacija į viešumą pasklido iš žurnalistų, premjerė buvo priversta į tai reaguoti. Eilinį kartą koalicijos partneriai neliko patenkinti, kad apie tokius svarbius sprendimus nėra informuojami iš anksto. Viešai pateikiamą premjerės argumentaciją nelengva supranti. Ji akcentuoja, kad A. Anušauskas nedirbo blogai, bet per likusį kadencijos laiką norint judėti į priekį, tinkamesnis ministras yra Laurynas Kasčiūnas.
Dar prieš metus Tėvynės sąjungos (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis A. Anušauską įvardijo kaip galimą partijos kandidatą į prezidentus. Ministras sulaukė daug pagyrų dėl savo komunikacijos stiliaus prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą. Jo populiarumas aukštas išlieka iki dabar – pagal palankius vertinimus politikas nusileidžia tik Gitanui Nausėdai ir Vilijai Blinkevičiūtei („Vilmorus“). Augant Lietuvos gynybos biudžetui, krašto apsaugos ministras yra asmuo, kuris gali visuomenei pateikti sėkmės istorijas – apie naujus ginkluotės įsigijimus, kitas priemones, kuriomis siekiama gerinti saugumo padėtį šalyje.
Tačiau noras dominuoti viešojoje erdvėje ne kartą ministrui pakišo koją. Jis paskelbė apie partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikų atradimą, kai šie dar nebuvo galutinai identifikuoti.
Paskalbė ir ištrynė įrašą apie Kijeve mirusį karį iš Lietuvos. Paskubėjo „Facebook“ pasidalinti nuotrauka, kurioje Gitanas Nausėda apdovanoja Volodymyrą Zelenskį, taip galimai sukeldamas pavojų politiko saugumui dėl buvimo vietos atskleidimo. Bene ryškiausiai nuskambėjo situacija, kai po Valstybės gynimo tarybos posėdžio ministras pranešė, kad Lietuva ketina iš Vokietijos pirkti tankus „Leopard“. Informacijos paviešinimą tyrusios institucijos pažeidimų nenustatė, bet padėtis suerzino tiek koalicijos partnerius, tiek opoziciją.
Buvęs ministras išsiskyrė ir tuo, kad raminančiai kalbėdavo apie saugumo situaciją Lietuvoje. Jo komunikavimo stilius itin kontrastuoja su tuo, kaip komunikuoja G. Landsbergis. Galima daug diskutuoti, kuris požiūris labiau atspindi realybę. Visgi faktas, kad kariuomenė priversta komunikuoti, jog artimiausiu metu karo Lietuvoje nebus, parodo, kad valdančiųjų retorika saugumo klausimais patyrė fiasko. Nors negalima sakyti, kad A. Anušauskas vykdė visiškai nepriklausomą nuo partijos linijos politiką, bet būta susikirtimų su užsienio reikalų ministru, pavyzdžiui dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje klausimų. Laurynas Kasčiūnas bus labiau prognozuojamas ir patogesnis ministras I. Šimonytei. Matysime vieningesnę ir labiau suderintą komunikaciją nacionalinio saugumo klausimais. Tai yra esminis faktorius, kodėl įvyko kaita.
Pasitraukdamas iš pareigų A. Anušauskas paskelbė, kad verslo įmonės bando daryti įtaką ministerijos pareigūnams dėl ginkluotės įsigijimų. Tačiau skambiai prasidėjusi istorija subliuško, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba pažeidimų nerado, tokį sprendimą patvirtino ir generalinė prokuratūra.
Kokia bus A. Anušausko politinė ateitis? Teoriškai palankų visuomenės vertinimą jis galėtų išnaudoti pasitraukdamas iš TS-LKD, kritikuodamas jos lyderius ir prisijungdamas prie kurios nors kitos politinės jėgos. Tačiau tokia tikimybė atrodo labai nedidelė. Realiausia, kad jis toliau liks partijoje, tik kol jos įtakingiausi asmenys yra G. Landsbergis ir I. Šimonytė, vargu ar A. Anušauskas gaus galimybę užimti aukštesnius postus. TS-LKD politikas priklauso jau 17 metų.
Ši istorija yra dar vienas pavyzdys to, kaip sunkiai vyksta pokyčiai I. Šimonytės vyriausybėje. Kai pasitraukė J. Šiugždinienė ir buvo rimtai klibinami Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys, premjerės reakcija buvo itin emocinga. I. Šimonytė netgi norėjo surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Apie šią idėją (kaip ir A. Anušausko pakeitimą) koalicijos partneriai sužinojo ne iš premjerės, bet iš žiniasklaidos.
Ar galima laukti pokyčių ministrų kabinete per likusį laiką iki Seimo kadencijos pabaigos? Pasitraukti iš pareigų norėjo švietimo mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Tarpinių patikrinimų idėja pavirto chaotišku procesu, kuris gali turėti neigiamos įtakos moksleivių ateičiai. Visgi, premjerė nutarė, kad ministras turi pats spręsti padėtį, o prie jo darbo ministrų kabinete klausimo bus grįžtama ateityje.
Tikėtina, kad galimi pokyčiai ministrų kabinete bus susiję ir su Europos Komisijos formavimu. Visgi, esminis faktorius bus tai, kaip valdantieji sugebės rasti bendrą kalbą su prezidentu. Lengva nebus, nebent prezidentas komisaro skyrimą nuspręs panaudoti kaip priemonę sumažinti įtampą vidaus politikoje ir į Briuselį išsiųs sau nepatogų ministrą. Kaip darydavo jo pirmtakė Dalia Grybauskaitė. Visgi, šiemet EK formavimas gali nusikeli ir iki metų pabaigos, kai darbą jau bus pradėjusi nauja vyriausybė.
