Dabartinis ministrų kabinetas kol kas nustato naują stabilumo etaloną ir būsimiems gali būti sunku jį pakartoti. Per beveik trejus darbo metus pasikeitė tik vienas ministras, nors buvo mėginama išjudinti ir daugiau. Tik visai neseniai susitraukė ir koalicijos pajėgumai Seime, kai į Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakciją perėjo Silva Lengvinienė. Iki tol nė vienas Seimo narys nebuvo palikęs valdančiosios daugumos frakcijų. Stabilumo teikė ir nestabili geopolitinė aplinka bei daugybė krizių, su kuriomis šios kadencijos metu teko susidurti valdantiesiems. Prieš metus daug kalbėta, kad partijoms racionalu būtų iškelti ir bendrą kandidatą į prezidentus, nors Aušrinė Armonaitė neseniai „Delfi“ sakė, kad nė karto konkrečių diskusijų šiuo klausimu koalicijoje nebuvo.
Tačiau dabartinė padėtis nebeprimena idiliško paveikslo. Koalicija, kuri gana vieningai dirbo kovodama su krizėmis, gerokai sunkiau funkcionuoja, kai reikia spręsti vertybinius ar ekonominius klausimus. Įtampa tarp Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Laisvės partijos (LP) itin didelė. Tai verčia nenuvertinti tikimybės, jog galime turėti ir kitą ministrų kabinetą dar iki 2024 m. spalį vyksiančių Seimo rinkimų.
LP pozicijas suprasti nėra sunku. Jų dabartinis reitingas nieko optimistinio artėjant Seimo rinkimams nežada. Dauguma pasiūlymų, kuriuos partija rinkimų kampanijos metu įvardijo kaip esminius, dar nėra priimti. Pavyko pasiekti, kad būtų įteisintas asmenvardžių rašymas lotyniškais rašmenimis asmens dokumentuose. Kai kuriais atvejais trūksta nedaug (pavyzdžiui, vieno balsavimo dėl Civilinės sąjungos įstatymo), tačiau tikėtina, kad lemiamose stadijose oponentai taip pat bus labiau susitelkę arba sutrukdys Prezidento veto. Dažnai LP pasiūlymai nesulaukdavo plataus palaikymo net ir koalicijos viduje.
TS-LKD tikrai nėra patogūs partneriai mažesnėms politinėms jėgoms. Ne kartą Liberalų sąjūdžio ir „laisviečių“ atstovai skundėsi, kad trūksta pozicijų derinimo ir elementarios komunikacijos. Ryškiausias pavyzdys buvo tai, kad mažieji partneriai iš žiniasklaidos sužinojo apie TS-LKD lyderių siekį surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Tik po šios istorijos ėmė funkcionuoti koalicijos taryba. Prie gerų TS-LKD ir LP santykių neprisidėjo ir prieš metus TS-LKD prezidiumo priimtas sprendimas, kad „laisviečiai“ pažeidė koalicijos sutartį, nes dalis frakcijos balsavo už pridėtinės vertės mokesčio lengvatos restoranams pratęsimą. Tuomet LP vadovybė neslėpė pykčio ir teigė, kad vienos partijos valdžios organai negali spręsti dėl tokių klausimų, kaip koalicijos sutarties laikymasis.
Laisvės partijos 2020 m. Seimo rinkimų programoje buvo įrašyta nuostata, jog LP pasisako prieš naujų mokesčių įvedimą, o esami nebus keičiami, nebent mažinami. Tad negalima sakyti, jog LP elgiasi neracionaliai prieštaraudama pokyčiams apmokestinant nekilnojamąjį turtą (NT). Tačiau partijos poziciją lemia ir žemi reitingai, tikėtinas mokesčio nepopuliarumas visuomenėje ir elementarios politinės ambicijos.
Dabartiniame santykių krizės etape pirmiausia iškilo būtent NT mokesčio klausimas, tačiau greitai atsirado naujų įtampos židinių. Valdančiųjų gretose neužteko palaikymo, kad nebeliktų nuostatos, pagal kurią draudžiama nepilnamečiams pasakoti apie LGBT. Kitus koalicijos partnerius suerzino balsavimas, kuriame kelių „laisviečių“ balsai prisidėjo prie biudžeto svarstymo atidėjimo. Nauju išbandymu gali tapti LP siekis dar šioje Seimo sesijoje rengti balsavimą dėl Civilinės sąjungos įstatymo priėmimo. Aušrinė Armonaitė „Delfi“ teigė, kad „mums reikia atremti trukdymą, konkrečiai ir iš koalicijos partnerių“. Žinoma, kad nė viena koalicija neapsieina be nesutarimų ir įtampų. Tačiau dabar santykių aiškinimasis vyksta ir per žiniasklaidos priemones, o tai nėra sveikų santykių požymis.
Ar LP būtų naudinga trenkti durimis? Vargu. Rinkimų kampanijoje postai yra nemenkas išteklius, didinantis kandidatų matomumą. Be to, prie žemų dabartinės Vyriausybės reitingų nemaža dalimi prisidėjo ir LP. Apklausos rodo, kad esminiai jų programos punktai, tokie kaip liberalesnė narkotikų politika (lengvųjų narkotikų dekriminalizavimui nepritaria 75 proc. žmonių) ar tos pačios lyties asmenų partnerystės (skirtingų apklausų duomenys labai prieštaringi, bet rodo susiskaldymą) visuomenėje vertinami nevienareikšmiškai. Žinoma, oponavimas NT mokesčio reformai teoriškai gali duoti politinių taškų, bet jai oponuoja daugelis politinių jėgų, o dėl palaikymo stygiaus reforma veikiausiai net nebus teikiama Seimui. Galiausiai, išlieka bent teorinių šansų, kad buvimas koalicijoje dar leis įgyvendinti kurias nors iš prioritetinių LP nuostatų.
Koalicijos likimas labiausiai priklausys nuo to, kaip seksis ieškoti kompromisų ateityje. TS-LKD gavo aiškius signalus, jog koalicijos partneriai nebeketina būti nuolaidūs. Aktyvesnis pozicijų derinimas ir daugiau pagarbos partneriams įneštų ir daugiau stabilumo. TS-LKD tikrai nenori, kad ši Vyriausybė griūtų. Todėl privalės ir veiksmais parodyti, kad yra pasiruošę dirbti dėl to, kad nesusipratimų mažėtų. Nepaisant visų įtampų, dabar Laisvės partijos lyderiai atmeta kalbas apie galimybę palikti koaliciją. Tikėtina, kad įtemptų santykių epizodų dar matysime, nors koalicija braškėdama ir turėtų sulaukti kadencijos pabaigos. Ją kartu ir toliau išlaikys tie patys faktoriai, kurie palaikė ir kadencijos eigoje: krizės, nestabili geopolitinė aplinka, aiškios politinės alternatyvos nebuvimas. Kad ir koks žemas visuomenėje būtų šio ministrų kabineto palaikymas (apie 17–20 proc. skirtingų bendrovių apklausose), bet vargu, ar kuri nors iš politinių jėgų daug išloštų, jeigu kadenciją užbaigtų opozicijoje.
